Institucijos

Automobilių taršos mokestis: ką žinome?

Aplinkos ministerija 2019-10-02 pateikė Vyriausybei ir kitoms institucijoms derinti Lietuvos Respublikos transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą. Aplinkos ministerijos nurodo, kad siūloma nustatyti transporto priemonių taršos mokestį, kurį mokėtų į Kelių transporto priemonių registrą pirmą kartą įregistruotos transporto priemonės valdytojas ir kiti valdytojai, kurie taps šios transporto priemonės valdytojais. Advokatų kontoros COBALT vyresnysis teisininkas Giedrius Abromavičius pateikia 6 klausimus, į kuriuos apie šį įstatymo projektą privalo būti atsakyta:

Pirmas klausimas, ar Vyriausybė naują įstatymą sieks priimti operatyviai, ar vis dėlto reikalinga platesnė visuomenės ir suinteresuotų asmenų diskusija. Aplinkos ministerija taip pat nurodo, kad Ministras Pirmininkas nurodė Aplinkos ministerijai projektą pateikti Vyriausybės kanceliarijai iki 2019 m. spalio 11 d. Įvertinus itin trumpus terminus, akivaizdu, kad Vyriausybė į diskusiją nelinkusi. Vyriausybei pritarus šiam projektui, toliau jis būtų svarstomas Seime ir gali būti tobulinamas.

Antras klausimas, kas turėtų mokėti naują mokestį, jeigu jis bus įvestas? Įstatymo projekte nurodoma, kad transporto priemonių taršos mokestį moka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre įregistruotų transporto priemonių valdytojai, už transporto priemonės išmetamą CO2 vadovaudamiesi šiuo įstatymu. Taigi, mokestis nustatomas valdytojui, bet ne savininkui.

Trečias klausimas, ar visi automobiliai būtų apmokestinami? Įstatymo projekte nurodoma, kad apmokestinami M1 klasei ir N1 klasei priskirtos transporto priemonės, kurios įregistruotos Lietuvoje. M1 klasei priskiriamos keleivinės transporto priemonės, turinčios ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui (lengvasis automobilis). N1 klasei priskiriamos transporto priemonės kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 3,5 t (lengvasis krovininis automobilis). Tai reiškia, kad motociklai ir kitų kategorijų transporto priemonės neapmokestinamas.

Ketvirtas klausimas, koks mokesčio dydis? Mokestis nustatomas atsižvelgiant į išmetamą CO2 kiekį (g/km), atsižvelgiant į automobilio kurą (dyzelinas, benzinas, dujos) ir gali siekti nuo 36 EUR iki 1.400 EUR. Pavyzdžiui, norint įregistruoti automobilį su 3 litrų benzininiu varikliu, kurio CO2 kiekis 286 g./km, kainuotų 380 EUR.

Penktas klausimas, kada mokestis turėtų būti sumokamas? Įstatymo projekte nurodoma, kad mokestis sumokamas kiekvieną kartą atlikus registraciją per 30 dienų nuo registracijos dienos.

Šeštas klausimas, ar siūlomas įstatymo projektas paskatintų atsisakyti senesnio automobilio su galingesniu varikliu? Manome, kad ne, nes senesnį automobilį parduoti būtų sunkiau, o už jau įregistruotą automobilį mokesčio mokėti nereikėtų. Todėl skatintų toliau eksploatuoti senesnį automobilį, kuris yra taršesnis. Todėl toks pakeitimas neįgyvendina principo „teršėjas moka“.

Manome, kad toks mokestis Lietuvoje yra reikalingas ir naudingas, jeigu norime gyventi švaresnėje ir saugesnėje aplinkoje, tačiau dėl naujo įstatymo reikėtų platesnės diskusijos su visuomene ir suinteresuotais asmenimis.

Parengė advokatų kontoros COBALT vyresnysis teisininkas Giedrius Abromavičius

Raktažodžiai
Close
Close