Estijoje ir Latvijoje nesumokėtas pelno mokestis nebūtinai persikels į Lietuvą
Nuo šių metų įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, numatantys, jog lietuviams akcininkams gali tekti sumokėti mokestį nuo pelno, kurį gauna kitose ES šalyse įsteigtos jų įmonės. Mokėti reikėtų, kai įmonių mokamas pelno mokestis yra bent perpus mažesnis už tą, kuris nuo tokio pelno būtų mokamas Lietuvoje.
Nors ši taisyklė aktuali tik tiems, kurie turi pasyvių pajamų iš užsienio kompanijų, neturinčių darbuotojų ir nenaudojančių turto faktinei ekonominei veiklai užtikrinti valstybėje, tai sukėlė nerimo investuotojams ir davė pagrindo konsultantų svarstymams.
Kol įstatymo, kuris nurodytų, kaip šios nuostatos turėtų būti taikomos, projektas vis dar rengiamas, verslininkai nerimauja, jog naujovė reiškia pasyviųjų užsienio holdingo bendrovių pabaigą.
Advokatų kontoros „WALLESS“ partnerio dr. Mindaugo Luko teigimu, atnaujintos lietuviškosios taisyklės, net grindžiamos ES direktyva, vargu, ar galėtų ir turėtų tapti universalia apmokestinimo taisykle.
„Nors formuodama KUK taisyklių administravimo praktiką VMI gali nuspręsti priešingai, tie, kurie ES jiems suteiktomis galimybėmis naudojasi sąžiningai ir yra pasiruošę šias savo teises ginti, turi tam tvirtą pagrindą“, – sako dr. M. Lukas.
Advokatas aiškina, kad naujos taisyklės yra direktyva harmonizuota ES teisė. Direktyvomis nustatytos taisyklės ir jas įgyvendinantys vietos įstatymai negali pažeisti pamatinių ES normų. Vienos jų – iš ES steigimo sutarčių kylančios įsisteigimo ir kapitalo judėjimo laisvės bei draudimas diskriminuoti.
„Dar 2003 m. ES Teisingumo Teismas yra pasakęs, jog ES piliečiai ir verslai turi turėti teisę be papildomų apsunkinimų naudotis iš ES sutarčių kylančiomis kapitalo judėjimo bei įsisteigimo laisvėmis, net jeigu gauna naudos iš palankesnių mokesčių taisyklių kitose valstybėse narėse. Be to, draudimas diskriminuoti apima ir pareigą užtikrinti, kad užsienyje verslo struktūras turintys mokesčių mokėtojai nebūtų apmokestinami labiau negu tie, kurie tokias pat struktūras valdo Lietuvoje.“
Dr. M. Luko aiškinimu, draudimas diskriminuoti reiškia, jog vien aplinkybė, kad lietuviška verslo grupė pasyvų holdingą turi ne Lietuvoje tik dėl palankesnio kitos šalies mokestinio režimo, savaime nesuteikia Lietuvai teisės apmokestinti šią grupę kitaip, negu Lietuvoje įsikūrusią. Taip pat, jeigu atitinkamas reikalavimas netaikomas pasyviai, tik akcijų laikymui skirtai lietuviškai įmonei, tai neteisėta jį taikyti analogiškai kitos šalies įmonei.
„Panašios, tik dar abstraktesnės, todėl beveik netaikytos normos Lietuvoje galiojo ir iki 2019 metų. ES direktyva pirmiausiai yra skirta aiškiems piktnaudžiavimo atvejams, tačiau ESTT būtent mokesčių administratorių įpareigoja nustatinėti ir įrodinėti galimą piktnaudžiavimą, o tokių išvadų pagrindimo kartelę iškelia pakankamai aukštai.“
Dr. Mindaugas Lukas yra advokatų kontoros „WALLESS“ partneris
