Teismai

LAT: teismo nutartis atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti skundžiama atskiruoju skundu

Ieškobė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vilniaus apygardos teismas nutartimi atmetė ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą, o Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, nutartimi nutraukė apeliacinį procesą. Teismas, remdamasis CPK 612 straipsniu, nurodė, kad vykdymo procese teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais tik CPK konkrečiai nustatytais atvejais ir ši taisyklė skiriasi nuo CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyto ne vykdymo procese priimtų teismo nutarčių apskundimo atskiraisiais skundais reguliavimo, kuris vykdymo procese, esant specialiajai taisyklei, netaikytinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nusprendė, kad  teismo nutartis atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti skundžiama CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai). CPK XLIV skyriuje, reglamentuojančiame vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, bendrai nėra nustatyta galimybė apskųsti teismo nutartį išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Tokia taisyklė nėra nustatyta ir kitose vykdymo bei kitose procesą  reglamentuojančiose įstatymo nuostatose. Teisė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą nustatyta tik vienu atveju, kai asmuo kreipiasi į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, nėra nustatyta ir norma, tiesiogiai draudžianti teismo nutarčių dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo, reikia vertinti, ar tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Teisinis reguliavimas suponuoja, jog vykdomasis raštas yra viena esminių prielaidų (pagrindas) vykdymo procesui pradėti – be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, nesant vykdomojo dokumento, vykdymo procesas apskritai negali prasidėti ir įvykti. Todėl, teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą, asmuo neįgyja galimybės įgyvendinti savo teisės į priverstinį teismo sprendimo vykdymą.

Be to, kasacinis teismo nuomone, reikia atsižvelgti į tai, kad ginčo teisena, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, jau yra pasibaigusi ir sprendimas (ar jo dalis) yra (turėtų būti) įsiteisėjęs, tai asmuo, kurio prašymas išduoti vykdomąjį raštą nebuvo tenkintas, nebegali pateikti apeliacinio skundo; tai reiškia, kad, remiantis CPK 334 straipsnio 3 dalimi, nėra ir galimybės motyvų dėl nutarties teisėtumo įtraukti į apeliacinį skundą. Todėl darytina išvada, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Nors, teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą, suinteresuotam asmeniui nėra draudžiama pakartotinai kreiptis į teismą  su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo pasikeitus aplinkybėms ir (ar) išnykus aplinkybėms, dėl kurių vykdomasis raštas nebuvo išduotas, teisėjų kolegijos vertinimu, tai negali būti pagrindas aiškinti, kad teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą neužkirto galimybės tolesnei bylos eigai, juolab kad teismo nutartis atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti pagrįsta ir tokiomis aplinkybėmis, kurios niekada nepasikeis. Todėl suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su teismo nutartyje nurodytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, neturėtų galimybės apginti savo teisės arba ji būtų nepagrįstai apsunkinta.

Raktažodžiai
Close
Close