Tech+LawUniversitetai

Apie Harvardo CopyrightX paskaitų ciklą VU Teisės fakultete

Tekstą parengė dr. Paulius Jurčys ir dr. Edvinas Meškys

2019 m. pavasarį Vilniaus universiteto Teisės fakultetas ir Harvardo Teisės Mokykla pirmą kartą įgyvendino bendrą projektą CopyrightX. CopyrightX – tai Harvardo teisės mokyklos organizuojamas dvylikos savaičių paskaitų ciklas apie JAV autorių teisę. Šiais metais CopyrightX projekte dalyvavo keturiasdešimt VU TF studentų.

CopyrightX idėjos ištakos siekia 2014 m., kuomet autorių teisių paskaitas Harvardo Teisės Mokykloje vedančiam profesoriui Viljamui Fišeriui (William Fisher) kilo mintis autorių teisių paskaitas perkelti į skaitmeninę erdvę ir sudaryti galimybes plačiajai visuomenei turėti nemokamą prieigą prie pagrindinių šaltinių, kuriais vadovaujantis dėstomas autorių teisių paskaitų kursas Harvardo teisės mokykloje.

Nuo pat 2014 m. CopyrightX kurso paskaitos vyksta trimis paraleliais lygiais. Dvylikos savaičių paskaitų ciklas prasideda vasario viduryje, ir vyksta:

  1. Harvardo Teisės Mokykloje, kur apie aštuoniasdešimt trečio kurso teisės studentų dalyvauja paskaitose (jiems tenka dalyvauti dviejose paskaitose per savaitę);
  2. Internetu: dvylika Harvardo Teisės Mokyklos studentų arba absolventų veda paskaitas internetu dvylikai iš anksto užsiregistravusių studentų grupių (grupėje paprastai būna apie dvidešimt studentų);
  3. Asocijuotuose institucijose. Šiais metais tokių asocijuotų institucijų užsienio valstybėse buvo dvidešimt viena (tarp jų ir VU TF).

Bendradarbiavimas tarp VU TF ir Harvardo Teisės Mokyklos tapo įmanomas dėl didelio VU TF dekano prof. dr. Tomo Davulio ir visų gerbiamo autorių teisių eksperto prof. dr. Vytauto Mizaro entuziazmo, kurie sudarė pačias palankiausiais institucinio bendradarbiavimo sąlygas bei uoliai ragino VU TF studentus įgyti žinių apie JAV autorių teisę.

Apie CopyrightX kurso apimtį

Per dvyliką paskaitų savaičių buvo nagrinėjami tokie pagrindiniai JAV autorių teisės klausimai kaip: kūrinių originalumo reikalavimas, autorių teisių saugomų kūrinių rūšys, autorystės klausimai. Dvi savaitės buvo skirtos ekonominėms autorių teisėms: kūrinio atgaminimo, modifikavimo, platintinimo, viešo atlikimo ir viešo rodymo teisėms bei autorystės klausimams. CopyrightX paskaitų metu taip pat buvo išsamiai diskutuojama tokiais tik JAV autorių teisei būdingais klausimais kaip sąžiningo naudojimo (angl. fair use) doktrina, autorių teisių registravimo formalumai bei galimos teisinės gynybos priemonės.

Net keturios savaitės buvo skirtos siekiant įsigilinti ir aptarti pagrindines autorių teisių suteikimą kurėjams pagrindžiančias teorijas:

  1. sąžiningumo, dar žinomą kaip teisingo atlyginimo už darbą, teorija (angl. fairness theory), pagal kurią kūrinį sukūrusiam autoriui autorinės teisės suteikiamos kaip atlygis už sunkų darbą (net jei jis ir neturi kūrybiškumo elementų);
  2. asmeninio ryšio teorija (angl. personality theory), pagal kurią kūrinio kūrėjui autorių teisės suteikiamos dėl to, kad kūrinys yra tarsi kūrėjo asmenybės atspindys. Šios teorijos pradininku laikomas I. Kantas, kuris taip pat pabrėžė, jog tarp kūrinio kūrėjo ir kūrinio egzistuoja glaudus asmeninis ryšys;
  3. gerovės teorija (angl. welfare theory), kurios pagrindinė prielaida – įstatymų leidėjo siekis sukurti kūrybiškumą skatinančią inovacijų ekosistemą, kurioje kūrėjams išimtinės autorių teisės suteikiamos kaip atlygis už kūrybinį įdirbį. Autorių teisių pagrindinė funkcija – ne tik sudaryti galimybes gauti pelną suteikiant leidimus naudoti autorių teisių saugomus kūrinius, bet ir suderinti kūrinių autorių ir visuomenės interesus. Ši teorija pagrįsta ekonomine kaštų ir naudos analize (angl. cost benefit analysis); ir
  4. kultūros teorija (angl. cultural theory) – tai pati naujausia teorija, kurioje taikomi tarpdisciplininiai teisėkūros ir teisinio reguliavimo metodai, siekiant rasti optimalius sprendimus skaitmeninėje erdvėje kuriamiems ir platinamiems kūriniams. Tarp pagrindinių kultūros teorijų prielaidų – supratimas, jog žmonės dažnai nesielgia visiškai racionaliai (angl. bounded rationality) ir kad įstatymų leidėjas turi ieškoti būdų, kaip paskatinti žmones priimti jiems geresnius sprendimus bei užtikrinti, kad visuomenėje klestėtų idėjų sklaida.

CopyrightX: Unikalus mokymosi eksperimentas

CopyrightX kurso formatas tikrai neįprastas: pirmiausia, programoje dalyvaujantys studentai turi atlikti namų darbus ir pasiruošti paskaitai. Pasiruošimas vyksta keliais etapais: studentai turi išklausyti Harvardo teisės mokyklos Profesoriaus Viljamo Fišerio paskaitų įrašus, kurie yra visiems prieinami Youtube. Vidutiniškai YouTube paskaitų trukmė yra apie viena – dvi valandos per savaitę. Išklausę įrašytas Prof. V. Fišerio paskaitas studentai taip pat turi perskaityti po dvi ar tris bylas arba nurodytus mokslinius straipsnius nagrinėjama tema.

Atlikę namų darbus, studentai kas savaitę dalyvauja bendruose seminaruose, kurių metų pasiruošimo metu įgytos teorinės žinios turi būti pritaikytos nagrinėjant tikras situacijas. Pavyzdžiui, paskaitos apie sąžiningo naudojimo doktriną studentams po vieną pristatomos įvairios situacijos, kurias anksčiau buvo nagrinėję (ar dar tebenagrinėja) JAV teismai. Per nuotoliniu būdu vykstantį seminarą paprastai spėjama detaliai aptarti po dvi, tris ar keturias hipotetines bylas.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog CopyrightX studentams tokių hipotetinių bylų nagrinėjimas diskutuojant tarpusavyje ne tik padeda praktiškai pritaikyti pasiruošimo seminarui metu išmoktas taisykles, bet ir padeda patirti, ką reiškia sokratinis mokymo metodas. Be to, paskaitoje nagrinėjamos bylos yra paimtos iš pačių naujausių ir daugiausiai diskusijų keliančių socialinių situacijų: pavyzdžiui, paskaitoje apie autorystę studentams buvo pateiktos prieš kelis metus Oskarų įteikimo ceremonijos metu padarytos grupinės asmenukės klausimas, beždžionės pačios darytas asmenukės klausimas ir dirbtinio intelekto (algoritmų) sukurto paveikslo autorystės klausimai.

Papildomi renginiai su žymiais žmonėmis

Kasmet CopyrightX dalyviams taip pat organizuojami keli papildomi renginiai. 2019 m. kurso metu buvo surengti du įdomūs seminarai. Šie seminarai vyko Harvardo Teisės Mokykloje, o Lietuvoje buvę CopyrigthtX studentai juose dalyvavo nuotoliniu būdu. Pirmasis renginys vyko su ko gero geriausiai žinomu autorių teisių bylas nagrinėjančiu JAV teisėju Pjeru Levaliu (Pierre N. Leval). P. Levalis laikomas moderniosios fair use doktrinos kūrėju. Antrasis renginys buvo su Rūta Karter (Ruth Carter), kuri už 2018 m. pasirodžiusiam filmui Black Panther sukurtus kostiumus gavo Academy apdovanojimą.

Be to, 2019 m. gegužės mėnesį Harvardo teisės mokykloje buvo surengta CopyrightX konferencija (CopyrightX Summit), kurioje dalyvavo CopyrightX kursus moderuojantys komandos nariai ir Kembridžo akademinė bendruomenė. Konferencija truko dvi dienas. Pirma diena buvo skirta visiems: Harvardo teisės mokykloje vyko atvira konferencija, kurioje CopyrightX komandos nariai pristatė pranešimus apie pačias aktualiausias autorių teisių temas (pvz., fanų ir žaidimų platformų narių kuriamų kūrinių autorinė apsauga, blokų grandinės technologijų potencialus pritaikymas, Marakešo konvencijos įgyvendinimo aspektai ir t.t.). Visų dalyvavusių nuostabai, į pirmą dieną vykusią konferenciją susirinko daugiau nei trys šimtai Harvardo ir MIT universitetų studentų ir dėstytojų.

Antrąją CopyrightX konferencijos dieną, programos koordinatoriai už uždarų diskutavoapie  daugiausiai  klausimų keliančias autorių teisių aktualijas (ypač, naująją ES Direktyvą bei jos perkėlimui į nacionalinius įstatymus). Taip pat buvo dalinamasi patirtimi dirbant su studentais ir diskutuojama apie tai, kai ateinančių metų kursą padaryti dar įdomesnį. Vienas pačių opiausių CopyrightX moderatorių nagrinėtų klausimų – sparčiai didėjantis CopyrightX kursą norinčių studijuoti studentų skaičius.

Egzamino iššūkis

Dvylikos savaičių maratoną CopyrightX atlaikę studentai finišo tiesiojoje turėjo susidurti su dar vienu išbandymu: baigiamuoju egzaminu. Sėkmingai išlaikę egzaminą CopyrightX studentai gavo Harvardo teisės mokyklos išduotą diplomą. Apie tai, kaip aukštai CopyrightX kurso studentams buvo iškelta kartelė, geriausiai gali parodyti baigiamojo egzamino užduotys. Rašytinio egzamino tikslas buvo patikrinti, kaip studentai išmoko nagrinėti hipotetines situacijas, įžvelgti pačias žymiausias problemas (angl. issue spotting) ir pateikti įtikinamą bei logišką atsakymą.

Baigiamąjį egzaminą sudarė keturios dalys: dvi hipotetinės situacijos ir du atviro pobūdžio klausimai. Pirmoji hipotetinė situacija buvo parengta vadovaujantis Sostų karų serialo motyvais, kuri neabejotinai turėjo patikti fantastikos ir mistinių būtybių mėgėjams. Hipotetinėje situacijoje buvo nurodyta, jog drakonų motyvas nuo seno buvo minimas skirtinguose kūriniuose. 1995 metais studija Warner Bros Pictures sukūrė Hobito filmo adaptaciją pavadinimu „The Desolation of Smaug“, kuriame buvo pavaizduoti trys drakonai. 2011 m. HBO pradėtas kurti ir rodyti visiems gerai žinomas serialas „Sostų karai“ buvo pastatytas pagal G. Martino 1996 metais sukurtą novelių seriją „A Song of Ice and Fire“, kurią licencijos pagrindu įgijo HBO. Siekdama suteikti kuo daugiau individualumo ir išvaizdos, HBO pasamdė nepriklausomą animacijos įmonę AIM, kurios darbuotojai neva teigė niekada nematę jau minėto Warner Bros filmo ir Sostų karų drakonų įvaizdžius sukūrė remdamiesi vien tik grifų išvaizda. Hipotetinė situacija buvo dar labiau apsunkinta nurodant, kad Niujorke veikianti tatuiruočių studija Link klientams siūlė pasidaryti tatuiruotes, kuriuose vaizduojami „Sostų karų“ drakonų atvaizdai.

CopyrightX studentai turėjo atsakyti, ar šioje įvykių grandinėje kas nors pažeidė kieno nors autorių teisės. Studentai turėjo įvertinti papildomas faktines aplinkybes, kad iš pažiūros abiejuose minėtuose filmuose vaizduojami trys drakonai yra stebėtinai panašūs (egzamine buvo pateiktos drakonų nuotraukos). Studentai turėjo išsiaiškinti, ar drakonų vaizdinis apipavidalinimas saugomas autorių teisės, ar kuris nors iš hipotetinėje situacijos minimų veikėjų pažeidė autorių teises ir ar galima remtis sąžiningo naudojimo doktrina.

Antra hipotetinė situacija buvo apie gerai žinomos Briuso Springstyno dainos „Born in the USA“, sukurtos dar 1984 metais, panaudojimą per 2016 metų Donaldo Trampo prezidentinę rinkimų kompaniją. D. Trampo patarėjas Koris Levandovskis nupirko kompaktinį diską, kuriame buvo minėta daina ir leido šį kūrinį viešai prieš pat kandidatui įžengiant į salę pas savo rinkėjus. Pats dainos autorius B. Springstynas pareikalavo nutraukti tokį jo dainos panaudojimą, nes nenorėjo būti asocijuojamas su kandidatu bei jo politinėmis pažiūromis, todėl būsimojo prezidento patarėjas prašo teisininkų (šiuo atveju – egzaminuojamų studentų) išanalizuoti, ar teisėtai įsigyto CD panaudojimas D. Trampo rinkiminės agitacijos metu yra teisėtas. Jei neteisėtas, kas turėtų būti atsakingas už tokį pažeidimą – patarėjas K. Levandovskis, kuris vadovauja rinkiminei kompanijai, ar pats kandidatas D. Trampas, kurio prašymu buvo surasta „įkvepianti patriotinė daina“ ir kokia galima atsakomybė už tokį dainos autoriaus autorinių teisių pažeidimą? Galiausiai, studentų buvo prašoma įvertinti, ar būtų galima pasamdyti kitą atlikėją Nugent, kuris perdainuotų šią dainą.

Studentų vertinimai ir atsiliepimai

Griežtus CopyrightX reikalavimus atlaikiusiems VU TF studentams, tarp kurių ir advokatas dr. Edvinas Meškys, buvo išduoti Harvardo Teisės Mokyklos profesoriaus Viljamo Fišerio pasirašyti kursų baigimo diplomai. Praėjus kelioms savaitės po kurso pabaigos, Copyright seminaruose dalyvavusiems studentams buvo išsiųstas klausimynas su prašymais pasidalinti savo mintimis ir patirtimi. Štai kelios studentų nuomonės:

  • ,,Priešingai nei tikėjausi, autorių teisių paskaitos buvo labai įdomios. Išties labai daug padėjo paskaitų metu diskusijos apie konkrečias situacijas/bylas”;
  • ,,CopyrightX kursas padėjo sisteminius pagrindus apie autorių teisę. Šis kursas viršijo mano lūkesčius”;
  • ,,Man labiausiai patiko tai, jog šių paskaitų metu supratome, kaip autorių teisių doktrinos gali padėti spręsti įvairius ateityje kilsiančius ginčus”;
  • ,,Man šis kursas nepaprastai patiko! Buvo smagu sutikti bendraminčių, kurie siekia žinių ir panašiai masto apie šių laikų socialines problemas. CopyrightX paskaitų metu supratau, jog net ir nuotolinių ryšio priemonių pagalba vykstančios paskaitos gali būti veiksmingos ir naudingos 🙂 Džiugu, jog turėjau galimybę giliau panagrinėti JAV autorių teisę ir palyginti su Lietuvos autorių teise. Dar prieš paskaitų ciklą labai tikėjausi, kad CopyrightX paskaitos bus įdomios – mano lūkesčiai pasiteisino. Paskaitos, kurių metu studentai ne pasyviai klauso, bet ir aktyviai diskutuoja ieškodami konkrečių situacijų sprendimų galimybių yra nepaprastai naudingos. Tos paskaitos dar ilgai išliks mano atmintyje!“;
  • ,,Tiek pats trijų mėnesių kursas, tiek ir egzaminas atskleidė visiškai kitokį mokymosi pobūdį, vyraujantį JAV ir vis dar retai sutinkamą Lietuvoje. Norint sėkmingai įveikti Harvardo kursą, neužteko įsisavinti tik teorines žinias klausant įrašytas paskaitas, skaitant pateiktus teismų precedentus bei diskutuojant kassavaitinių seminarų metu. CopyrightX egzamino užduotys patikrino studentų žinias įvairiais pjūviais. Galiausiai, šio kurso metu mes studentai turėjome puikią progą pagilinti savo analitinio mąstymo sugebėjimus”;
  • ,,CopyrightX pobūdžio kursai būtų naudingi kiekvienam Lietuvos teisės studentui. Tai padėtų suvokti, jog teisininko darbe svarbios ne tik teorinės žinios, bet ir bendrieji gebėjimai įvairiapusiškai vertinti situaciją, pastebėti esmines teisines (tiek teorines, tiek ir praktines) problemas, sugebėti šias problemas vertinti iš skirtingų perspektyvų, tai yra, galimai atstovaujant tiek ieškovą, tiek ir atsakovą. CopyrightX metu įgytos žinios man neabejotinai pravers dirbant praktikoje. Be to, nepaisant tikrai intensyvaus mokymosi tempo visų trijų mėnesių laikotarpiu, įgyjamos žinios apie JAV teisę, teismų vertinimo supratimas bei bendra patirtis savaitinių seminarų buvo neįkainojama“. 

Iš įvairių paskaitų, pačios įdomiausios studentams pasirodė paskaitos apie autorių teisių teorijas, sąžiningo naudojimo doktriną, dirbtinį intelektą ir Google Books byla. Pati sunkiausia tema daugeliui studentų buvo apie skirtingas autorių teisių registravimo taisykles JAV (~33%), informacijos tarpininkų atsakomybė (~25%) bei teisinės gynybos priemonės (~15%). Paklausti apie egzaminą, studentai nurodė, jog egzaminas buvo įdomus (~40%) arba kad egzamino metu daug ko išmoko (~45%). Visi klausimyną atsakę studentai vienbalsiai nurodė, kad “be abejonių rekomenduotų CopyrightX paskaitas ir kitiems”.

 

 

Raktažodžiai
Close
Close