Teismai

LAT: tėvo (motinos) pasirengimo faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis negalima konstatuoti tais atvejais, kai jis (ji), viena vertus, deklaruoja tokį pasirengimą, tačiau realiai faktiškai su vaiku kartu negyvena ir juo nesirūpina dėl kitų siekių gyvenime

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti nepilnametės dukters  (šiuo metu septynerių metų), gyvenamąją vietą kartu su tėvu. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu patenkino šalių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal sutarties  punktus šalys susitarė nustatyti nepilnamečio vaiko D. Ž. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu, nepilnamečio vaiko U. Ž. nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove. Atsakovė gavo pasiūlymą išvykti dirbti kruiziniame laive ir išvyko jame dirbti. Išvykimo metu ji paliko nepilnametę dukterį ieškovo priežiūrai. Neturėdama jokių pajamų, ji nepaliko jokių lėšų dukteriai išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas  sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo panaikino ir priėmė naują sprendimą – nepilnametės U. Ž. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija rugpjūčio 20 d. nusprendė palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad tėvai, prašydami teismo patvirtinti sutartį, kuria nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, be kita ko, turi būti įvertinę esmines aplinkybes – savo pasirengimą ir galimybes faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis. Nors tėvo (motinos) pasirengimas faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis iš esmės yra subjektyvi aplinkybė, atspindinti tėvo (motinos) norą, siekį faktiškai auginti vaiką, ji pasireiškia per objektyvų (realų) asmens elgesį, jo pasirinktus prioritetus.Tėvo  (motinos) pasirengimo faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis negalima konstatuoti tais atvejais, kai tėvas (motina), viena vertus, deklaruodami tokį pasirengimą, realiai faktiškai su vaiku kartu negyvena ir juo nesirūpina dėl to, kad tai nesuderinama su kitais, tuo metu jam (jai) atrodančiais svarbesniais, siekiais (pvz., išvykstama gyventi į užsienį, paliekant vaiką kitų asmenų priežiūrai). Todėl situacija, kada, teismo sprendimu patvirtinus tėvų sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvas (motina), su kuriuo šia sutartimi nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, realiai faktiškai su vaiku kartu negyvena ir juo nesirūpina, perduodamas (palikdamas) vaiką auginti kitam tėvui, reiškia pirmiau nurodytų esminių aplinkybių, t. y. tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pasirengimo ir (ar) galimybių faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis pasikeitimą po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Toks esminių aplinkybių pasikeitimas, savo ruožtu, sudaro pagrindą spręsti ankstesniu teismo sprendimu patvirtintoje tėvų sutartyje nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas atsakovės elgesys (faktinis dukters palikimas auginti ieškovui) rodo jos pasirengimo faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis pasikeitimą. Atsakovė, nepaisant savo deklaruojamo noro auginti dukterį, pasirinko kitus prioritetus, visų pirma savo ekonominių ir asmeninių interesų užtikrinimą. Nors atsakovės ekonominė padėtis gali būti tiesiogiai susijusi su jos galimybėmis faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis (ekonominei padėčiai gerėjant paprastai didėja ir galimybės), tačiau tai nereiškia, kad atsakovė tokių galimybių neturėjo anksčiau sudarydama sutartį su ieškovu dėl vaikų gyvenamosios vietos, – priešingu atveju teismas nebūtų tokios sutarties tvirtinęs. Ši aplinkybė laikytina esmine CK 3.174 straipsnio 4 dalies prasme, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo pagrindą spręsti ankstesniu teismo sprendimu patvirtintoje tėvų sutartyje nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nereiškia, kad vaiko gyvenamosios vietos valstybė yra neapibrėžta ir priklauso tik nuo tėvo (motinos) judėjimo, todėl, tėvams nesusitariant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, ginčą sprendžia teismas. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas.

 

 

 

Raktažodžiai
Close
Close