Komentarai

V. Vėbraitė. Ar kompiuteris jau gali pakeisti teismo pirmininką?

Daugeliui tikriausiai yra žinoma, kad jau dešimtmetį Lietuvoje bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis specialia kompiuterine programa.

Kaip tik praėjusią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išplatino atliktą korupcijos rizikos analizę bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo srityje. Analizėje kritikuojama, jog dar iki teisėjų eilės sudarymo pirminiai duomenys yra suvedami ir koreguojami rankiniu būdu; automatizuotai sudarant teisėjų eilę, nevertinamas teisėjui priskirtų bylų skaičius ir jų sudėtingumas bei teisėjo užimtumas; yra per didelė bylas skirstančių asmenų diskrecija skirstant bylas teisėjams ar sudarant teisėjų kolegijas; yra nepakankamai efektyvi aukštesniųjų teismų atliekama bylų teisėjams paskirstymo kontrolė žemesniuose teismuose. Iš principo yra siūloma atsisakyti ar beveik atsisakyti galimybių asmenims įtakoti bylų skirstymą ir pasikliauti šioje srityje tik kompiuterine sistema.

Suprantama, kad bylų skirstymo sistema privalo užtikrinti skaidrumą, objektyvumą, teismo ir teisėjų nešališkumą, o automatizuota sistema yra progresyvus metodas paskirstyti bylas tarp teisėjų. Tačiau verta paanalizuoti, ar tikrai jau šiomis dienomis yra įmanoma naudoti tik kompiuterį skirstant bylas Lietuvos teisėjams ir teismų pirmininkai ar kiti įgalioti asmenys šioje srityje jau gali visiškai neturėti jokių svertų ką nors keisti.

Pirmiausiai, reikia atkreipti dėmesį, kad ši bylų skirstymo sistema, kaip ir visa LITEKO sistema, yra jau gana sena kompiuterinė sistema, kuri nėra nuolat atnaujinama ir tobulinama. Tad tikrai nereikia tikėtis, kad ji veikia be trikdžių ir yra susieta su kitomis sistemomis. Pavyzdžiui, bylų skirstymo sistema nėra susieta su Sodros sistemomis, tad nesimato, ar teisėjas tam tikru laikotarpiu yra nedarbingas. Pati sistema tiesiogiai neatpažįsta ir duomenų, kurie teisėjai ir kokiu laikotarpiu atostogauja, kurie yra ar bus artimiausiu metu komandiruotėse. Nėra prieigos ir prie privačių interesų deklaracijų. Tad be programos atnaujinimų, negalima tikėtis, jog sistema galės visiškai tinkamai paskirstyti bylas ir atsižvelgti į įvairius svarbius faktorius.

Kiek keistai atrodo ir STT kritika, kad dar iki teisėjų eilės sudarymo pirminiai duomenys yra suvedami ir koreguojami rankiniu būdu. Kaip minėta, pati sistema jokių duomenų automatizuotai nerenka, jų neatpažįsta,  be to, dar sunkiau šiuo metu įsivaizduoti kaip teisminė byla gali būti iškeliama be teismo darbuotojo  įsikišimo ir duomenų į kompiuterinę sistemą suvedimo. O būtent registravimo eiliškumas yra vienas iš lemiamų duomenų atlikti bylos skirstymo veiksmus.

Manytume, kad ir skirstant jau iškeltas bylas, taip pat teismo pirmininkas ar kitas įgaliotas asmuo vis dar turi turėti galias dėl įvairių priežasčių atmesti sistemos siūlomą bylai nagrinėti teisėją ar teisėjų kolegiją  Kaip jau minėta, pati sistema neturi prieigos prie kitose sistemose esančios informacijos, tad nėra prieinama informacija apie, pavyzdžiui, teisėjo ligą, o tai yra priežastis neskirsti bylos nagrinėti tokiam teisėjui. Taip pat pati kompiuterinė programa šiuo metu tikrai dar  negali įvertinti įvairiausių veiksnių, turinčių įtaką teisėjų krūviui ar nešališkam procesui, o taip pat gali lemti bylos neskyrimą tokiam teisėjui.

Tik įgaliotas kompetentingas asmuo, o ne kompiuteris gali iki galo įvertinti teisėjų darbo krūvį. Manytume, jog, vargu, ar šiandien kompiuteris gali nustatyti, kad teisėjas nagrinėja konkrečiu metu gal ir mažiau bylų, tačiau tos bylos yra labai sudėtingos – jose didelis byloje dalyvaujančių asmenų kiekis, reikia daug laiko pasirengimui jų nagrinėjimui, laiko, praleidžiamo teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka, bylose sprendžiami sudėtingi teisės ir fakto klausimai ir panašiai. Taip pat gali susidaryti situacija, jog pirmasis sistemos nurodytas teisėjas jau nagrinėjo susijusią bylą ar bylą, kuri turi prejudiciją iškeltai naujai bylai.

Tuo tarpu STT pažymėjimas, kad bylų skirstymo sistema turėtų būti intensyviai kontroliuojama, yra tikrai pozityvus. Manytume, kad tik tinkama ir nuolatinė kontrolė gali užtikrinti, jog įgalioti asmenys nepiktnaudžiaus savo teisėmis ir tinkamai pažymės, kodėl teisėjai yra keičiami ir skiriamas ne pirmas nurodytas teisėjas. Kartu verta paminėti, kad bylų skirstymo protokolai ir šiuo metu yra skelbiami viešai.

Apibendrinant, galima teigti, jog galbūt ateityje, tačiau tikrai ne šiuo metu, kompiuterinės sistemos ir galės pakeisti teismų pirmininkus įvairiose srityse. Tačiau tam dar tikrai reikia laiko ir nuolatinio finansavimo kompiuterinių sistemų atnaujinimui ir kūrimui.

Dr. Vigita Vėbraitė yra VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentė  

 

 

 

Raktažodžiai
Close
Close