Teismai

LVAT: atsakomybės taikymo senaties terminas Finansų rinkų priežiūros įstatymo 84 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyviai, todėl atsakomybė už pažeidimus, padarytus po to, kai suėjo senaties terminas, negalima

Lietuvos banko nutarimu buvo panaikintas UAB „MC Wealth Management“ (Bendrovė) išduotos finansų patarėjo įmonės licencijos ir M. C. (Bendrovės vadovas) išduotos finansų maklerio licencijos galiojimas, konstatavus, kad Bendrovė, neturėdama tam teisės, teikė finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas (Pažeidimas Nr. 1), teikė pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugas bei perduodavo klientų pavedimus trečiųjų šalių jurisdikcijoje įsteigtiems subjektams (Pažeidimas Nr. 2), teikė paslaugas, neatitinkančias klientų investavimo tikslų, rizikos toleracijos ribų, patirties bei žinių (Pažeidimas Nr. 3), neatskleidė klientams interesų konflikto turinio ir nesiėmė priemonių jo suvaldyti (Pažeidimas Nr. 4), pavedimų registracijos žurnale registravo ne visus klientų pavedimus (Pažeidimas Nr. 5).

Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti nurodytą Lietuvos banko nutarimą. Savo skundą pareiškėjai grindė tuo, kad teisės aktai nenustato draudimo finansų patarėjo įmonei verstis kita, papildoma (ne investicinių ir (ar) papildomų paslaugų, nurodytų Finansinių priemonių rinkų įstatyme (FPRĮ), teikimo) veikla. Bendrovės teiktos paslaugos iš tiesų nėra finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos. Klientai savo iniciatyva išduodavo Bendrovei įgaliojimus vykdyti finansinių priemonių pirkimo-pardavimo sandorius jų vardu, pagal jų valią bei interesus.

Pirmąjį kartą Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjų skundą patenkino ir įpareigojo Lietuvos banką iš naujo atlikti Bendrovės tikslinį patikrinimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų ir Lietuvos banko apeliacinius skundus dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimo (dalies) panaikinimo, priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino pareiškėjų ir Lietuvos banko apeliacinius skundus, panaikinęs Lietuvos banko nutarimo dalį, kuria konstatuoti Pažeidimai Nr. 2–5.

Pirmiausia, išplėstinė teisėjų kolegija vertino, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai patikrino atsakomybės taikymo senaties termino laikymasi. Išplėstinė teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš nors Lietuvos banko nutarimo turinio neįmanoma nustatyti, kada Bendrovė atliko finansinių priemonių prekybos veiksmus, tačiau net ir suėjus FPRĮ nustatytam senaties terminui skirti Bendrovei poveikio priemones, tyrimas dėl konkrečių Bendrovės veiksmų turi būti atliekamas ir pateikiamos išvados dėl to, ar Bendrovės veikla atitiko teisės aktų reikalavimus. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad FPRĮ 84 straipsnio 2 dalyje atsakomybės taikymo senaties terminas įtvirtintas imperatyviai ir nenumato galimybės taikyti atsakomybę už pažeidimus po to, kai suėjo numatytas terminas. Todėl, teismine tvarka tikrinant Lietuvos banko nutarimo ir juo pritaikytų poveikių priemonių teisėtumą turi būti įvertinama, ar pažeidimai nustatyti ir atsakomybė už juos pritaikyta nepraleidus nustatyto atsakomybės taikymo senaties termino. Pripažinusi, kad FPRĮ 84 straipsnio 2 dalyje yra skirtingai apibrėžiamas senaties termino pradžios momentas, atsižvelgiant į tai, ar pažeidimas buvo tęstinis ar trunkamasis, išplėstinė teisėjų kolegija priminė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad sudėtinis tęstinis nusižengimas – tai dažniausiai keletas veikų, kurių kiekviena atskirai paėmus taip pat yra nusižengimas, o kai subjektas nevykdo tam tikros teisinės pareigos, toks pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio ir baigiasi, kai subjektas pareigą įvykdo arba pažeidimą nutraukia kompetentinga institucija ar pareigūnas.

Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija, konstatavo, kad Pažeidimai Nr. 1–3 yra tęstinio pobūdžio, todėl Lietuvos banko nutarimas turėjo būti priimtas praėjus ne daugiau dviejiems metams nuo paskutinių Bendrovės veiksmų, kuriais neva padaryti nurodyti pažeidimai. Atsižvelgus į tai, nustatyta, kad Lietuvos banko nutarimas dėl Pažeidimo Nr. 1 priimtas nepraleidus atsakomybės taikymo termino, tačiau dėl Pažeidimo Nr. 2 ir dėl Pažeidimo Nr. 3 dalies, teikiant rekomendacijas dėl finansinių priemonių ProShares Ultra Silver (AGQ), ETFS Leveraged Crude Oil (LOIL) ir iPath S&P 500 Volatility Short-Term Futures ETN (VXX), atsakomybės taikymo terminas praleistas, todėl atsakomybė už šiuos pažeidimus negali būti taikoma.

Toliau išplėstinė teisėjų kolegija vertino Pažeidimo Nr. 3 dalies ir Pažeidimo Nr. 4 teisinį kvalifikavimą. Nustačius, kad Lietuvos bankas nepateikė duomenų, kurie leistų matyti, kokią dalį investinio portfelio Bendrovė rekomendavo skirti rizikingoms finansinėms priemonėms, nenurodė, kokiam laikotarpiui buvo siūloma įsigyti rekomenduotas finansines priemones, o teiginiai, jog Bendrovės pasirinktos finansinės priemonės ProShares Ultra Silver (AGQ), ETFS Leveraged Crude Oil (LOIL), iPath S&P 500 Volatility Short-Term Futures ETN (VXX)) yra rizikingos nėra tinkamai motyvuoti (nėra pateikti duomenys apie šių priemonių vertės svyravimo nestabilumą, palyginus su daugelio kitų finansinių priemonių svyravimo stabilumu), konstatuota, kad Lietuvos banko nutarimo dalis, kuria pripažintas Pažeidimas Nr. 3 dalyje, teikiant rekomendacijas dėl finansinių priemonių ProShares Ultra Silver (AGQ), ETFS Leveraged Crude Oil (LOIL), iPath S&P 500 Volatility Short-Term Futures ETN (VXX)), neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio reikalavimo individualų administracinį aktą tinkamai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat nenustačius, kad Lietuvos bankas būtų tinkamai pagrindęs Pažeidimą Nr. 4 (iš medžiagos nėra aišku, kokiems klientams ir kada Bendrovė turėjo pareigą deklaruoti interesų konfliktą ir imtis priemonių jo išvengti), ši Lietuvos banko nutarimo dalis pripažinta neatitinkančia VAĮ 8 straipsnio reikalavimo individualų administracinį aktą tinkamai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis.

Išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl Pažeidimo Nr. 1, konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog Bendrovės vadovas informuodavo klientus apie tai, kokius veiksmus atliko su jų investiciniais portfeliais arba pranešė, kad jokių veiksmų neatliko bei nurodė, kokius veiksmus su klientų portfeliais ketina atlikti ateityje, Bendrovė nepateikė dalies raštiškų klientų pavedimų, dalis pavedimų nebuvo įregistruota žurnale, Bendrovė ne visais atvejais, prieš priimdama sprendimus dėl konkrečių finansinių priemonių pirkimo arba pardavimo, negavo pavedimo iš klientų, paprastai Bendrovės klientai galėjo tik stebėti vykdomus pirkimus, o Bendrovės vadovui buvo žinoma, kaip buvo vykdomi pirkimai, kaip buvo vykdyti periodiniai susitikimai, kurių metu buvo aptariami planuojami atlikti veiksmai, sudaro faktinę visumą, kuri laikytina susiklosčiusia, kada yra vykdomas finansinių priemonių portfelio valdymas. Vadinasi Pažeidimas Nr. 1 konstatuotas pagrįstai. Kadangi Pažeidimas Nr. 5 yra sudėtinė Pažeidimo Nr. 1 dalis, Lietuvos banko nutarimo dalis, kuria konstatuotas savarankiškas Pažeidimas Nr. 5 pripažinta neatitinkančia VAĮ 8 straipsnio.

Išplėstinė teisėjų kolegija, pripažinusi, kad Lietuvos bankas pagrįstai konstatavo Pažeidimą Nr. 1, padarė išvadą, kad šiuo atveju Lietuvos banko nutarimu pritaikyta poveikio priemonė – licencijos verstis finansinių paslaugų teiskimo veikla panaikinimas – laikoma optimalia teisine sankcija, kuri yra tinkama FPRĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslams pasiekti ir atitinka proporcingumo principą.

Raktažodžiai
Close
Close