Teismai

LAT apie šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teisę paduoti kasacinį skundą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija priėmė nutartį dėl šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teisės paduoti kasacinį skundą ir formalų įrodymų vertinimą.

Kasacinis teismas pasisakė, kad nors kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tačiau iš kasaciniame skunde nurodytos ginčijamos sumos (4538,76 Eur) ir kasacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovė kasaciniu skundu ginčija tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 1032,52 Eur nuostolių atlyginimą, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria šis teismas, pakeisdamas apeliacine tvarka apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, tenkino ieškinio reikalavimo dalį dėl pirmosios instancijos teismo atmestos 3506,14 Eur nuostolių atlyginimo dalies priteisimo. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 1032,52 Eur nuostolių atlyginimą, nebuvo teisminio civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas ir nėra peržiūrėta apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatavo, kad, vadovaujantis CPK 341 straipsniu, kasacija dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovo naudai iš atsakovės priteistas 1032,52 Eur nuostolių atlyginimas, yra negalima. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra šalis, dėl kurios buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, jos teisę paduoti kasacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių riboja CPK 285 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta proceso teisės norma, kuria remiantis šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Teisėjų kolegija išaiškino, kad tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių ieškinio reikalavimai yra tenkinami iš dalies ir šio teismo sprendimo dalies, kuria dalis ieškinio reikalavimų atmesta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacine tvarka yra inicijuojamas pagal šalies, kurios prašymu buvo priimtas sprendimas už akių, apeliacinį skundą, šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, turi teisę paduoti kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo, kuriuo užbaigtas toks pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies peržiūrėjimo apeliacine tvarka procesas.

Nutartyje pabrėžta, kad vadovaujantis CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teismas gali netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių. Tokia situacija gali susidaryti ne tik tais atvejais, kai teismui kyla rimtų abejonių aktyviosios šalies reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumu, įvertinus pačios aktyviosios šalies nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, bet ir kai tokių abejonių teismui kyla įvertinus priešingos šalies ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų byloje nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus. Nors įstatymų leidėjas, įtvirtindamas sprendimo už akių priėmimo galimybę, nustato pareigą teismui įvertinti aktyviosios šalies pateiktus ir nurodytus įrodymus, vis dėlto, siekiant sudaryti sąlygas teismui priimti teisingą sprendimą, taip pat apsaugoti neatvykusios ar procesinio dokumento nepateikusios šalies interesus, esant CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintam pagrindui netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių, aktyviosios šalies reikalavimus ir atsikirtimus patvirtinantys įrodymai turi būti vertinami formaliai, kartu atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus.

Formalus įrodymų vertinimas gali būti atliekamas įvairiose bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijose, kai atsiranda teisinės prielaidos priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas galimas tiek pačioje pirminėje bylos stadijoje, kai atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį, tiek pasirengimo ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijose. Formalus įrodymų vertinimas yra atliekamas išsamiai neištyrus įrodymų turinio faktinio pagrįstumo. Apimties prasme tai reiškia, kad byloje nėra atliekamas išsamus įrodymų tyrimas, kuris pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą. Atlikdamas formalų įrodymų vertinimą, teismas vertina tik teisinį įrodymų pagrįstumą ir baigiamąjį teismo aktą priima įsitikinęs, kad aktyviosios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų turinys, jeigu jis pasitvirtintų, galėtų patvirtinti arba paneigti ieškiniu pareikštų reikalavimų išsprendimui teisinę reikšmę turinčių aplinkybių egzistavimą.

Nurodytų reikalavimų turi laikytis ir apeliacinės instancijos teismas, vertindamas sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal šią įstatymo normą apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, turi, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, atlikdamas formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiškino bei taikė teisės normas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje žalos (nuostolių) dydis ir priežastinis ryšys tarp jos ir neteisėtų atsakovės veiksmų apeliacinės instancijos teismo nustatyti neatlikus tinkamo formalaus įrodymų vertinimo.

Raktažodžiai
Close
Close