Institucijos

Europos Komisija ragina geriau įgyvendinti taisykles, susijusias su kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu

Europos Komisija liepos 24 d. priimė komunikatą ir patvirtino keturias ataskaitas, kurios Europos ir nacionalinėms valdžios institucijoms padės sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Komisija Ketvirtąja ir Penktąja kovos su pinigų plovimu direktyvomis nustatė griežtas ES taisykles ir sustiprino Europos bankininkystės institucijai priskirtą priežiūros funkciją. Ataskaitose pabrėžiama, kad reikia iki galo įgyvendinti šias direktyvas ir pašalinti keletą struktūrinių problemų, trukdančių laikytis Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių. Dokumentų rinkinys padės ateityje priimti politinius sprendimus, kaip toliau stiprinti ES kovos su pinigų plovimu sistemą.

Komunikate dėl geresnio ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos įdiegimo apžvelgiamos keturios šiandien paskelbtos ataskaitos: viršnacionalinės rizikos vertinimo ataskaitoje pateikiama atnaujinta informacija apie sektorių riziką, susijusią su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Pastarųjų daug dėmesio sulaukusių finansinio sektoriaus pinigų plovimo atvejų vertinimofinansinės žvalgybos padalinių ir centralizuotų banko sąskaitų registrų sujungimo ataskaitose analizuojami dabartinės kovos su pinigų plovimu priežiūros ir bendradarbiavimo sistemos trūkumai ir įvardijami jų šalinimo būdai.

Pinigų plovimo rizikos vidaus rinkoje vertinimas

Viršnacionalinės rizikos vertinimo ataskaita padeda valstybėms narėms nustatyti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką ir ją mažinti. Nuo 2017 m. tokią ataskaitą Komisija parengia kas dvejus metus.

Ataskaita rodo, kad įvairūs subjektai įgyvendino daugumą pirmojo viršnacionalinės rizikos vertinimo rekomendacijų. Tačiau išlieka tam tikrų horizontaliojo pobūdžio trūkumų, visų pirma susijusių su anoniminiais produktais, tikrųjų savininkų nustatymu ir naujais nereguliuojamais produktais, pvz., virtualiuoju turtu. Kai kurie iš jų bus pašalinti į nacionalinę teisę greitu laiku perkėlus Penktąją kovos su pinigų plovimu direktyvą. Ataskaitoje taip pat primenama, kad valstybės narės turi iki galo perkelti į nacionalinę teisę Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą. Komisija ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti šią direktyvą ir laikytis šios ataskaitos rekomendacijų. Taip priežiūros institucijos galėtų geriau bendradarbiauti, įpareigotieji subjektai būtų geriau informuoti ir būtų geriau paaiškinta, kaip nustatyti tikruosius savininkus.

Naujausių pinigų plovimo atvejų vertinimas ir išvados

Pasitarusi su Europos Parlamentu ir 2018 m. gruodžio mėn. sulaukusi Tarybos prašymo Europos Komisija išnagrinėjo 10 naujausių viešai žinomų pinigų plovimo atvejų ES bankuose, kad išsiaiškintų kai kurias dabartines problemas ir galimus jų sprendimo būdus.

Nors ataskaita nėra išsami, ji rodo, kad:

daugeliu nagrinėtų atvejų bankai iki galo nesilaikė arba kartais visiškai nesilaikė kovos su pinigų plovimu reikalavimų. Jie neturėjo tinkamų vidaus mechanizmų, galinčių užkirsti kelią pinigų plovimui. Taikydami rizikingus verslo modelius jie nesuderino savo pinigų plovimo ir kovos su terorizmu finansavimo politikos. Taip pat paaiškėjo, kad atskiri subjektai arba grupės nepakankamai koordinuoja tokią politiką.

  • Labai skiriasi nacionalinių institucijų vykdomų priežiūros veiksmų tempas ir veiksmingumas. Buvo didelių skirtumų, susijusių su prioritetų nustatymu, ištekliais, kompetencija ir turimomis priemonėmis. O kai reikėjo atlikti bankų grupės priežiūrą, priežiūros institucijos buvo linkusios pernelyg pasikliauti priimančiųjų valstybių narių kovos su pinigų plovimu sistema. Dėl to ES lygmens priežiūros veiksmai tarpvalstybiniais atvejais buvo ne tokie veiksmingi. Be to, dėl atsakomybės pasidalijimo neveiksmingai vyko bendradarbiavimas tarp kovos su pinigų plovimu institucijų, prudencinių institucijų, finansinės žvalgybos padalinių ir teisėsaugos institucijų.

Šie trūkumai rodo, kad struktūrinės ES taisyklių įgyvendinimo problemos buvo išspręstos tik iš dalies. ES taisyklės įgyvendinamos nepakankamai dėl skirtingos reguliavimo ir priežiūros tvarkos ir dėl to, kad valdžios institucijoms yra paskirtos labai skirtingos užduotys, įgaliojimai ir priemonės. Kovos su pinigų plovimu politikos ir priežiūros trūkumai yra labiau pastebimi tarpvalstybiniais atvejais tiek ES viduje, tiek ir už jos ribų. Nors bankai ir priežiūros institucijos ėmėsi svarbių veiksmų, jų nepakanka. Pavyzdžiui, būtina toliau derinti valstybių narių veiksmus ir stiprinti priežiūrą.

Būtinybė gerinti finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) bendradarbiavimą

Finansinės žvalgybos padaliniai atlieka svarbų vaidmenį nustatant pinigų plovimo riziką kiekvienoje šalyje. Nors į ES FŽP platformą susibūrusi Komisijos ekspertų grupė pastaraisiais metais ėmė intensyviau bendradarbiauti, Komisija nustatė šias neišspręstas problemas:

  • FŽP galimybės gauti informacijos: finansinės žvalgybos padaliniai turi skirtingą statusą, įgaliojimus ir pasižymi skirtingais organizaciniais ypatumais. Dėl to kai kurie FŽP negali gauti reikiamos informacijos (finansinės, administracinės ir susijusios su teisėsauga) ir ja dalytis;
  • FŽP vis dar nepakankamai keičiasi informacija ir tai daro per lėtai;
  • IT priemonės: finansinės žvalgybos padaliniams kartais trūksta tinkamų IT priemonių, kad jie galėtų veiksmingai importuoti informaciją į FIU.net ir ją iš ten eksportuoti;
  • ribota ES FŽP platformos aprėptis, dėl to negalima rengti teisiškai privalomų ataskaitų formų, rekomendacijų ir standartų.

Ataskaitoje siūlomi tam tikri konkretūs pakeitimai, pvz., naujas paramos mechanizmas, kuris labiau pagerintų FŽP bendradarbiavimą visoje ES.

Centralizuotų banko sąskaitų registrų sujungimas

Centralizuotų banko sąskaitų registrų sujungimo ataskaitoje pateikiami tam tikri elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti, kad būtų galima sujungti banko sąskaitų registrus ir duomenų paieškos sistemas. Komisijos siūlymu, tai galėtų būti decentralizuota sistema, turinti bendrą ES lygmens platformą. Tokiam sujungimui reikėtų teisėkūros veiksmų, kurių būtų imtasi po konsultacijų su valstybių narių vyriausybėmis, finansinės žvalgybos padaliniais, teisėsaugos institucijomis ir turto susigrąžinimo tarnybomis.

 

Europos Komisijos informacija

Back to top button