LAT: šalių teisė laisva valia susitarti dėl ginčų priskirtinumo arbitražo jurisdikcijai apima ir teisę tokį susitarimą panaikinti tiek iki, tiek po ginčo kilimo

Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta byla dėl licencinės sutarties. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs bylą pagal šalių apeliacinius skundus, nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį ir priešieškinį paliko nenagrinėtus. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Licencijos sutartyje susitarė, kad jei joms nepavyksta draugiškai išspręsti tarpusavio ginčų, jie turi būti perduoti ir galutinai sprendžiami Lietuvoje esančiame Vilniaus komercinio arbitražo teisme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija liepos 17 dienos nutartyje pasisakė, kad arbitražinio susitarimo faktas neturi absoliučios galios, todėl prieš atsisakydamas bylos teismas turi įvertinti, ar nėra aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą daro negalimą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl jurisdikcijos atsisakymo ir šalių nukreipimo į arbitražą, vadovaudamasis kooperacijos, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principais, turi suteikti šalims galimybę pateikti savo paaiškinimus ir aiškiai išreikšti poziciją dėl arbitražinio susitarimo egzistavimo, galiojimo bei taikymo, siekdamas užtikrinti proceso šalių teisę į tinkamą teismo procesą ir išvengti siurprizinio (šalims netikėto) teismo sprendimo priėmimo.

Tiek pagal Lietuvos Respublikos teisę, tiek ir vadovaujantis visuotinai įprastais tarptautinio komercinio arbitražo standartais pripažįstama, kad arbitražinis susitarimas – sutartis. Arbitražinis susitarimas atspindi šalių valios autonomijos principą, kuris savo ruožtu yra arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, esmė – arbitražo proceso inicijavimas galimas tik esant šalių susitarimui. Taigi, pagal bendrąją taisyklę, bet kuris arbitražo procesas prasideda nuo privatinės teisės instrumento – privačios sutarties, kurios pagrindu pradėtame procese priimamas sprendimas. Šalių teisė laisva valia susitarti dėl ginčų priskirtinumo arbitražo jurisdikcijai apima ir teisę tokį susitarimą panaikinti tiek iki, tiek po ginčo kilimo. Susitarimas spręsti ginčą ne teismo tvarka yra suderintos šalių valios išraiška, todėl ši suderinta valia gali būti keičiama. Arbitražinio susitarimo atsisakymas gali būti šalių aiškiai išreikštas (pvz., raštu) arba numanomas iš jų konkliudentinių veiksmų (procesinio elgesio).

Nagrinėjamoje byloje kilo teisės klausimas dėl teismo pareigos nukreipti šalis į arbitražą, nustačius esant sudarytą arbitražinį susitarimą, santykio su šalių teise atsisakyti arbitražinio susitarimo ir (ar) sudaryti susitarimą dėl valstybės teismo jurisdikcijos konkliudentiniais veiksmais – vienai iš arbitražinio susitarimo šalių pareiškiant ieškinį valstybės teisme, o kitai aktyviai dalyvaujant procese, nereiškiant jurisdikcinio prieštaravimo, priešingai – teisme pareiškiant priešieškinio reikalavimą, kildinamą iš sutarties, kurioje įtvirtintas arbitražinis susitarimas.

Nagrinėjamu atveju arbitražinio susitarimo egzistavimo faktas teismui buvo aiškus jau ieškinio priėmimo stadijoje – buvo atskleistas pradiniame ieškovės ieškinyje. Tačiau ieškovė ieškinį teisme grindė keliais pagrindais, nurodė, kad reikalavimas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo nagrinėtinas teisme, be to, ieškinys reiškiamas dviem atsakovėms, kurių viena nėra arbitražinės išlygos šalis, todėl, ieškovės manymu, visi pareikšti reikalavimai nagrinėtini teisme. Abi atsakovės atsiliepime į ieškinį pateikė argumentus dėl bylos esmės, konkrečiai, neigė egzistuojant konkurencijos santykius tarp šalių, teigė, kad ieškovės reikalavimas kildinamas iš sutarties, tačiau nė viename procesiniame dokumente ar teismo posėdžiuose neteikė jokių argumentų dėl arbitražinės išlygos egzistavimo, galiojimo ar taikymo, nesirėmė arbitražine išlyga, neprašė ieškinio palikti nenagrinėto ir nukreipti šalis į arbitražą. Be to, nagrinėjamoje byloje viena atsakovė dar ir pareiškė priešieškinį teisme, reikalaudama priteisti iš ieškovės skolą pagal sutartį, kurioje ir buvo įtvirtinta aptariama arbitražinė išlyga.

Kasacinis teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje abi šalys, esant arbitražinei išlygai, nepaisydamos šios aplinkybės, aktyviai siekė bylinėtis ir spręsti kilusį ginčą būtent teisme. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad taip šalys išreiškė suderintą valią atsisakyti anksčiau jų sudaryto arbitražinio susitarimo. Tokia išvada atitinka sutartinę komercinio arbitražo esmę bei šalių valios autonomijos principo reikalavimus. Kadangi arbitražas yra sutartinio pobūdžio ginčų sprendimo būdas, todėl būtent šalių valiai yra teikiamas prioritetas. Priešingas abiejų šalių aktyvaus procesinio elgesio vertinimas neatitiktų sąžiningumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir proceso ekonomiškumo principų, nes sudarytų galimybę šalims piktnaudžiauti teise, remtis arbitražine išlyga tik tuomet, kai šalims patogu, pvz., jau paaiškėjus ginčo nagrinėjimo teisme rezultatui ar panašiai. Tad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paneigė suderintą šalių valią atsisakyti anksčiau jų sudaryto arbitražinio susitarimo dėl nagrinėjamo ginčo.