Komentarai

G. Taluntytė. Verslui suteikta daugiau galių užtikrinant veiksmingą direktyvų įgyvendinimą

Liepos 8 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė ilgai lauktą sprendimą byloje Belgija prieš Komisiją, kuris reikšmingai prisidės prie savalaikio Europos Sąjungos (ES) teisės įgyvendinimo valstybėse narėse. Šis sprendimas turės reikšmę ir verslui, nes nuo šiol verslo atstovai galės daryti didesnę įtaką siekiant, kad jų veiklai aktualios direktyvos būtų efektyviai perkeltos į nacionalinę teisę.

Sprendimo svarba

ESTT pirmą kartą konstatavo, jog valstybei narei pirmuoju ESTT sprendimu gali būti skiriamos sankcijos net ir už dalies direktyvą perkeliančių priemonių nepriėmimą iki nustatyto termino. Konkrečiai, ESTT išaiškino Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 260 straipsnio 3 dalį, kurioje iš esmės nurodyta, kad, jei Europos Komisija kreipiasi į ESTT, remdamasi tuo, jog atitinkama valstybė narė neįvykdė savo pareigos pranešti apie direktyvos į nacionalinę teisę perkeliančias nuostatas, ji gali prašyti tokiai valstybei narei skirti baudą (vienkartinę ar periodinę). Nors minėta nuostata galioja jau nuo Lisabonos sutarties, t. y. nuo 2009 m., prireikė net dešimties metų šios nuostatos išaiškinimui.

Praktinė reikšmė verslui

Verslo subjektui (ar kitam suinteresuotam asmeniui) sužinojus, kad valstybė narė iki nustatyto termino tikrai nepriims ar nepriėmė jo veiklai aktualios direktyvos perkeliančių nuostatų (ar teisės aktų), toks subjektas gali kreiptis į Europos Komisiją. Šio kreipimosi pagrindu Europos Komisija prieš valstybę narę gali inicijuoti pažeidimo procedūrą. Tokią procedūrą gali inicijuoti ir pati Europos Komisija be kreipimosi, tačiau toks kreipimasis Europos Komisijai yra pirmas indikatorius, kad valstybė narė galimai nėra priėmusi visų reikalingų teisės aktų direktyvai perkelti.

Tinkamas ir nustatytu laiku direktyvų perkėlimas yra svarbus ne tik valstybiniu mastu, bet ir verslo atstovams. Direktyvomis verslui gali būti suteikiamos tam tikros teisės, kuriomis iš esmės galima pasinaudoti tik tuomet, jei jos perkeltos į nacionalinę teisę. Be to, direktyvomis visose valstybėse narėse gali būti įtvirtintas naujas reglamentavimas, todėl, jei direktyva nebūtų perkelta laiku, verslas neatitiktų direktyvoje nustatytų reikalavimų ir dėl to galėtų turėti sunkumų, pavyzdžiui, savo produkciją platinant kitose valstybėse.

Verslas bei kiti suinteresuoti asmenys neturėtų baimintis šios procedūros, nes toks kreipimasis nėra sudėtingas, o besikreipusio asmens tapatybė valstybei nebus atskleista be jo sutikimo. Svarbu pabrėžti, kad tokio kreipimosi į Europos Komisiją pagrindinis tikslas būtų ne bausmė valstybei, paskiriant sankcijas, tačiau tai, kad valstybė, siekdama išvengti sankcijos pirmuoju ESTT sprendimu, nedelsiant imtųsi veiksmų direktyvai ar jos daliai perkelti. Kartais valstybei narei trūksta politinės valios arba politinės diskusijos užsitęsia per ilgai, ignoruojant net direktyvose nustatytus perkėlimo terminus, todėl netolimoje ateityje gresiančios sankcijos galėtų būti pakankamas stimulas greičiau rasti bendrą politinę valią.

Taigi rekomenduojama, jog po šio sprendimo verslas sektų aktualias direktyvas ir, jų neperkėlus laiku, apie tai praneštų Europos Komisijai. Tokia procedūra prisidės prie veiksmingo direktyvų perkėlimo ir užtikrinimo, kad verslo subjektai ir kiti suinteresuoti asmenys galėtų kuo greičiau praktiškai naudotis jiems direktyvomis suteikiamomis teisėmis.

Gintarė Taluntytė yra Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkė

Raktažodžiai
Close
Close