Teismai

LVAT: teismui panaikinus įsakymą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos dėl procedūrinių pažeidimų, administracinė procedūra tampa nebaigta, todėl ji gali būti tęsiama, jeigu nėra pasibaigę nuobaudos skyrimo terminai, vadovaujantis bendrosiomis tarnybinių nuobaudų skyrimo nuostatomis

Administraciniuose teismuose ginčas dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos tęsiasi jau nuo 2017 m. Pirmąjį kartą pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti įsakymą, kuriuo jis buvo atleistas iš valstybės tarnybos per vieną dieną nuo informacijos apie jo galbūt padarytą ir daromą korupcinio pobūdžio neteisėtą veiką.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir nustatęs, kad atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, iš tikrųjų, 2017 m. kovo 6 d. iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos gavusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2017 m. vasario 17 d. raštą (Raštas) apie pareiškėjo galbūt padarytas ir daromas korupcinio pobūdžio neteisėtas veikas, turinčias tarnybinio nusižengimo požymių, tą pačią dieną, t. y. 2017 m. kovo 6 d. sudarė komisiją dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo, surašė pranešimą apie pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, parengė motyvuotą tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą ir pateikė ją valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui bei paskyrė pareiškėjui skundžiamą tarnybinę nuobaudą, konstatavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas užtruko trumpiau, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (Taisyklės) 11 punkte (už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo) nustatytą laikotarpį, nereiškia, jog tyrimas nebuvo atliktas. Nustatęs, kad iš esmės pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažino su visa informacija, kuria disponavo atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, pats nepageidavo teikti ir neteikė jokių jo poziciją pagrindžiančių dokumentų, savo noru ir neribojamas teikė paaiškinimus sudarytai komisijai, neprašė daugiau laiko apgalvoti savo poziciją ar pasinaudoti advokato pagalba, ir nenustatęs, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga padarytam nusižengimui, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2018 m. vasario 14 dieną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinį skundą jį tenkino, be kita ko, panaikinusi šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingą asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisiją) pranešime apie tarnybinį nusižengimą įpareigotas nurodyti, iki kada valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, gali pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) ir objektyviai sudaryti galimybę jam tokį paaiškinimą pateikti. Taisyklių 8 punkte vartojami žodžiai „gali pateikti“ aiškintini kaip suponuojantys valstybės tarnautojo teisę pateikti tokį paaiškinimą, tačiau ne už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijos) pasirinkimą, sprendžiant dėl tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamo valstybės tarnautojo teisės pateikti tokį paaiškinimą (49 punktas). Kitos viešojo administravimo įstaigos ar institucijos (šiuo atveju – STT) raštu pateikta informacija dėl galimo valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje negali būti vertinama kaip dokumentas, pakeičiantis Taisyklių 7 punkte numatytą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Būtent už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) kyla pareiga išsiaiškinti, kokios viešojo administravimo įstaigos ar institucijos pateiktoje informacijoje dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytos aplinkybės gali turėti tarnybinio nusižengimo požymių, ir aiškiai suformuluoti kaltinimą valstybės tarnautojui, įtariamam padariusį tarnybinį nusižengimą, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes (veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys šio valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme) (52 punktas). Kadangi tokios procedūros pareiškėjo atleidimo atveju atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija iš esmės nesilaikė, išplėstinė teisėjų kolegija (nustačiusi iš daugiau pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros trūkumų – neišsamumas) pripažino, kad atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos procedūrą atliko netinkamai, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto įsakymo priėmimą. Todėl, panaikinus tokioje procedūroje priimtą įsakymą, pareiškėjas grąžintas į Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Daugiau nei po metų pareiškėjas vėl kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti įsakymą, kuriuo jis buvo antrą kartą atleistas iš valstybės tarnybos. Pareiškėjas nurodė, kad tą pačią dieną, kai jis buvo grąžintas į Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvo priimtas įsakymas, kuriuo buvo atnaujintas patikrinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo, ir sudaryta komisija tarnybiniam nusižengimui tirti. Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo atnaujinimo pagrindas – ankstesnio tarnybinio nusižengimo tyrimo pagrindas – STT Raštas. Pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aptartame sprendime pripažino, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris buvo pradėtas vadovaujantis STT Raštu, buvo įvykdytas neobjektyviai ir neišsamiai. Todėl atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą klaidingai interpretuodama, nepagrįstai nusprendė, kad turi pagrindą atnaujinti procedūrą ir tuo pačiu pagrindu (STT Raštu) priimti priešingą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimui įsakymą. Tokio tarnybinio nusižengimo tyrimo atnaujinimo pagrindo jokie teisės aktai nenustato, todėl tokiais savo veiksmais atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija pažeidė esmines procedūrines taisykles, viršijo savo įgaliojimus bei netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą. Pareiškėjo nuomone, įsakymas, kuriuo jis atleistas iš valstybės tarnybos, priimtas praleidus terminus tarnybinei nuobaudai skirti. Įsakymas iš esmės paremtas spėjimais ir prielaidomis, išimtinai motyvuojant STT Raštu, kuriame tik nurodoma, jog STT disponuoja informacija apie pareiškėjo galimai padarytas ir daromas neteisėtas korupcinio pobūdžio veikas, turinčias tarnybinio nusižengimo požymių, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikiama. Pareiškėjas akcentavo, kad jo atžvilgiu joks baudžiamasis procesas niekada nebuvo pradėtas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl aptartų atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą (neigiamus išgyvenimus, nesaugumo, nestabilumo ir teisinio netikrumo jausmą, buvo visiškai sugadinta jo reputacija, atimta ir nesugrąžinta galimybė grįžti į pareigas), dėl ko prašė priteisti 15 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs šį pareiškėjo skundą, panaikino skundžiamą įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš valstybės tarnybos atnaujinus patikrinimą, konstatavęs, kad atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija negalėjo atnaujinti patikrinimo, o priėmusi įsakymą atleisti iš valstybės tarnybos praleido ne tik vieno mėnesio nuobaudos skyrimo terminas, bet ir bendrąjį 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą, kas sąlygojo įsakymo neteisėtumą ir napagrįstumą, pripažino pareiškėjo atleidimą iš darbo neteisėtu, laikė, kad darbo sutartis su pareiškėju nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 218 straipsnio 6 dalis), negrąžino pareiškėjo į Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigas ir priteisė jam 13 224,54 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2018 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų), pareiškėjui už laikotarpį nuo šio sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo už kiekvieną dieną priteisė po 127,65 Eur (neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų), tačiau ne ilgiau kaip už vienus metus (DK 218 straipsnio 4 dalis), priteisė pareiškėjui 2 667,89 Eur papildomą kompensaciją, o pareiškėjo reikalavimą priteisti 15 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti atmetė.

Šių metų liepos 5 dieną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ne tik pareiškėjo, bet ir atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinius skundus, pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas, o kitą dalį – panaikino.

Išplėstinė teisėjų kolegija, be to, kad, nustačiusi pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį, konstatavo jog pareiškėjas piktnaudžiavo tarnyba ir jam pritaikyta nuobauda – atleidimas iš pareigų – yra proporcinga, taip pat pateikė aktualius teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimus.

Dėl teisės atnaujinti tarnybinį patikrinimą

Pirmiausia, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime, priešingai nei teigia pareiškėjas, nebuvo pasisakyta dėl veikų, pripažintų šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, vertinimo iš esmės. Todėl šios bylos kontekste Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dėl procedūrinių pažeidimų, administracinė procedūra (tarnybinis patikrinimas) tampa nebaigta, todėl ji gali būti tęsiama, jeigu nėra pasibaigę nuobaudos skyrimo terminai, vadovaujantis bendrosiomis tarnybinių nuobaudų skyrimo nuostatomis.

Dėl tarnybinio patikrinimo atnaujinimo pagrindo – STT Rašto

Išplėstinė teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas negalėjo būti atliekamas dėl to, jog STT Rašte pateikti duomenys buvo surinkti atliekant tyrimą ne jo, o kitų asmenų atžvilgiu, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. KT13-N5/2019, kuriame Konstitucinio Teismo teisėjai išaiškino, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nenurodyta, kad tik konkretaus asmens atžvilgiu, vykdant kriminalinės žvalgybos pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo tyrimą, surinkta kriminalinės žvalgybos informacija gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant būtent šio asmens galimai padarytą korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą. Taigi, kai atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl vieno asmens surenkama informacija dėl kito asmens ir iš jos matyti, kad tas kitas asmuo galimai padarė tarnybinį nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, tokia informacija pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį taip pat gali būti išslaptinama ir panaudojama to kito asmens korupcinio pobūdžio tarnybinio nusižengimo tyrimui. Priešingu atveju, nenustačius galimybės tinkamai taikyti bet kuriam valstybės tarnautojui (pareigūnui) tarnybinės atsakomybės, inter alia panaudojant įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka slapta kitų įgaliotų valstybės institucijų apie jį surinktą informaciją, būtų sukurta pagal Konstituciją netoleruotina situacija – nebūtų užtikrinta, kad tarnybinius nusižengimus padarę asmenys, inter alia minėtas kitas asmuo, būtų iš tikrųjų traukiami tarnybinėn atsakomybėn, t. y. būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnyboje dirbti asmenims, neatitinkantiems jiems iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, kaip antai tinkamai atlikti savo pareigas vadovaujantis Konstitucija ir teise, būti lojaliems Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, priimti skaidrius ir motyvuotus sprendimus.

Dėl termino skirti tarnybinę nuobaudą

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinamasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, t. y. tarnybinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos, jeigu tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad STT veikla (gavus asmens skundus, sprendžiant, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, aiškinantis aplinkybes, apklausiant liudytojus) atitinka „kito patikrinimo“ sąvoką, numatytą Statuto 30 straipsnio 3 dalyje (analogiška norma VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje).

Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad STT laikyta kompetentinga institucija VTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo atžvilgiu, o VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 metų terminas nuobaudai paskirti buvo taikytas teisėtai ir pagrįstai. Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, priešingas minėtos nuostatos aiškinimas ribotų tarnybinės nuobaudos skyrimo teisinę galimybę, o tai būtų nesuderinama su siekiu, jog asmenys, padarę pažeidimus valstybės tarnyboje, būtų iš tikrųjų traukiami atsakomybėn, kitoks teisės aiškinimas ir taikymas sudarytų prielaidas nepagrįstai išvengti patraukimo atsakomybėn įstatyme numatytais pagrindais. Šiuo atveju, konstatavus, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimu nebuvo užkirstas kelias, pašalinus padarytus procedūrinius pažeidimus, atlikti pakartotiną teisinį vertinimą dėl pareiškėjui inkriminuotų teisei priešingų veikų, darytina išvada, kad teisinė galimybė taikyti 3 metų terminą, numatytą VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, nebuvo paneigta.

Nesutikę su tokiu teisės aiškinimu ir taikymu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai pateikė atskirąją nuomonę. Teisėjų teigimu, STT Raštas buvo tik vada tarnybiniam patikrinimui pradėti. STT savarankiško tarnybinio ar kitokio pobūdžio patikrinimo nei Lietuvos automobilių kelių direkcijos, nei pareiškėjo atžvilgiu neatlikinėjo (tai buvo operatyvinio pobūdžio veikla nukreipta į trečiąjį asmenį), o tai reiškia, jog šiuo atveju nėra nei vienos aplinkybės, galėjusios nulemti 3 metų terminą tarnybinei nuobaudai skirti inter alia nebuvo atliekamo tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo. Teisėjų nuomone, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus sprendimą po kurio pareiškėjas buvo grąžintas į valstybės tarnybą, tuo pačiu pagrindu dėl tų pačių galimai priešingų teisei veiksmų to paties asmens atžvilgiu pradėjus pakartotinį tarnybinį patikrinimą buvo paneigta įstatymų leidėjo valia įtvirtinta VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje – draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, taip pat viešojoje teisėje galiojantis principas – leidžiama tik tai, kas yra aiškiai apibrėžta teisėkūros subjektų.

Raktažodžiai
Close
Close