Teismai

LAT: bylos sudėtingumas gali pateisinti ilgesnį procesą tik tuo atveju, jeigu institucijos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, tinkamai organizavo ir vykdė baudžiamąjį procesą

Ieškovai nurodė, kad nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. jie buvo įtariami ir kaltinami nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, o ieškovas – ir nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Ieškovei laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės į gaunamą motinystės pašalpą apribojimas. Ieškovams buvo taikytos ir kitos kardomosios bei procesinės prievartos priemonės, t. y. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2012 m. birželio 1 d. laikinai apribotos ieškovų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje  ieškovai buvo išteisinti dėl visų inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Ieškovų nuomone, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir vykdomas, kardomosios ir procesinės prievartos priemonės taikomos nepagrįstai. Ieškovai nurodė, kad dėl to jie patyrė turtinę žalą (turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti) ir neturtinę žalą, ir prašė priteisti iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija nusprendė perduoti iš naujo bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, siekiant įvertinti proceso trukmę.

Kasacinis teismas priminė, kad CK 6.272 straipsnyje yra numatytas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka.

Vien teismo išvada dėl įrodymų nepakankamumo savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus rinkdami ar vertindami įrodomuosius duomenis. Tokiu atveju svarbu patikrinti, ar pareigūnų veiksmai renkant ir vertinant įrodomuosius duomenis atitiko teisės aktų reikalavimus. Šie pareigūnai renka ir preliminariai vertina įrodomuosius duomenis, o galutines išvadas dėl jų pripažinimo įrodymais ir to, ar jų pakanka, daro teismas. Tokiu būdu galimi nesutapimai, darant išvadas dėl galimybės pripažinti įrodymais tam tikrus duomenis ar dėl to, ar surinktų duomenų pakanka nusikaltimui įrodyti. Sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo ir prokurorų veiksmų teisėtumo renkant ir vertinant nusikaltimą pagrindžiančius duomenis, įvertinama, ar pareigūnai nepadarė įstatymo pažeidimo ar klaidų, kurios ir lėmė, kad teismo vertinimas nesutapo su pareigūnų atliktu kaltinamųjų duomenų vertinimu. Padarytas jų klaidas gali rodyti duomenys, kad informacija apie inkriminuojamus veiksmus surinkta neišsamiai ar ne apie visas reikšmingas aplinkybes, kad duomenys surinkti negavus teismo leidimo, pažeidžiant privatumą, asmens teises ar nustatytas konkrečias procesines taisykles. Taip pat pareigūnų klaidas gali rodyti tai, kad teismui buvo perduota ne visa surinkta bylai reikšminga informacija, o darant sprendimus dėl įtarimų pareiškimo ir perdavimo asmenį teisti ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų išvados buvo paremtos neteisėtai gautais, faktais nepagrįstais duomenimis, abstrakčia, su nagrinėjamais įvykiais silpnai susijusia informacija ar kitokiais duomenimis, kurie tikėtinai teismo būtų nepripažinti įrodymais arba jų visuma galutinai būtų įvertinta kaip nepakankama. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Ar kardomoji priemonė buvo taikyta teisėtai, įvertinama pagal tai, ar buvo realus pagrindas ir poreikis asmeniui taikyti procesinius suvaržymus, ar parinkta kardomoji priemonė buvo nustatyta įstatymu ir ar atitiko jo sąlygas, ar konkrečioje situacijoje ji buvo proporcinga poreikiui kontroliuoti asmens elgesį. Tai sprendžiama iš tokių aplinkybių kaip susiklosčiusi procesinė situacija, kurioje buvo nuspręsta taikyti kardomąją priemonę (įtarimų pareiškimas, kaltinimų pasunkinimas, dėl ko asmuo gali vengti tyrimo ar galimos bausmės, vilkinti procesą ir kt.;); asmens atliktų įtariamų esant nusikalstamų veiksmų aplinkybės: pobūdis, mastas, trukmė, padariniai, ryšiai su tam tikrais asmenimis, kurie gali rodyti apie jo pavojingumą, galimybę tęsti įtariamą nusikalstamą veiklą ir todėl gali pagrįsti būtinumą taikyti jam apribojimus; asmenį apibūdinantys duomenys ir jo elgesys tyrimo ir proceso metu, galintys sudaryti pagrindą vertinti, kad asmeniui reikalinga tam tikra priežiūra, nes kitaip gali būti neužtikrintas jo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime, teisminiame nagrinėjime ir nuosprendžio įvykdymas, ar rodantys jo pavojingumą, kad jis gali daryti kitus nusikaltimus; kardomosios priemonės teisėtumas, pobūdis, jos taikymo trukmė, padariniai ir reikšmė pareiškėjui, įvertinant, ar paskirti suvaržymai sukėlė jiems realias neigiamas pasekmes: apribojo laisvę, trukdė profesinei ar kitokiai teisėtai veiklai (pvz., bendravimui, mokymuisi, kelionėms, pomėgiams), sukėlė papildomas prievoles, vertė daryti išlaidas ir kita.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ieškovams buvo taikomas trumpai (apie keturis mėnesius), jo taikymas, atsižvelgiant į visą procesinį kontekstą, nėra savavališkas ir iš esmės atitiko vieną iš kardomųjų priemonių tikslų (dalyvavimo procese užtikrinimą, dėl kurio anksčiau procese kilo tam tikrų problemų ir kuris yra itin svarbus baigiamojoje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kai atliekami tyrimo užbaigimo ir baudžiamosios bylos perdavimo teismui veiksmai), buvo užtikrinta veiksminga teisminė šios priemonės kontrolė, ieškovai neįrodė, kad dėl jos taikymo minėtu trumpu laikotarpiu būtų kilę rimtesnių padarinių. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija darė išvadą, kad įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje taikymas šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti.

LAT, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylos sudėtingumas gali pateisinti ilgesnį procesą tik tuo atveju, jeigu institucijos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, tinkamai organizavo ir vykdė baudžiamąjį procesą. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad procesas buvo intensyvus, nenustatyta laikotarpių, kuriais baudžiamoji byla nebuvo tiriama, nagrinėjama ar nepagrįstai buvo delsiama ją tirti ar nagrinėti teismo posėdyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios teismų išvados nėra tinkamai pagrįstos konkrečia baudžiamojo proceso chronologija.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors areštuotas didesnės vertės turtas negu pareikšto ieškinio suma, tai nepatvirtina, kad nuosavybės teisių į tą turtą apribojimo taikymas pažeidė proporcingumo principą. Pirma, šiuo atveju žemės sklypas su namu vertintini kaip vientisas objektas, nes, priverstinio vykdymo metu realizuojant tik žemės sklypą arba tik namą atskirai, tai labai apsunkintų šių objektų realizavimą ir smarkiai sumažintų gautiną kainą, kiltų reali grėsmė, kad namo arba žemės sklypo atskirai realizuoti nepavyktų arba kad kainos, gautos tik už namo arba tik už žemės sklypo priverstinį pardavimą, nepakaktų civilinio ieškinio vertei padengti. Antra, baudžiamųjų procesinių garantijų panaudojimo aspektu, kuris yra svarbus atsižvelgiant į konkretaus svarstomo apribojimo pobūdį, ieškovė nevisiškai panaudojo teisines galimybes baudžiamojo proceso metu ginti savo galimai pažeistas nuosavybės teises. Trečia, ieškovai ir civilinio proceso metu dėl šio nuosavybės teisių, jų nuomone, neproporcingo apribojimo nėra visiškai nuoseklūs, be kita ko, iš esmės ginčija tik laikotarpį iki 2012 m. birželio 1 d. Ketvirta, atsižvelgiant į tai, ginčijamo apribojimo laikotarpis realiai pasibaigė vėliausiai 2012 m. balandžio 2 d., taigi vertintinas kaip gana neilgas, pasibaigė galiausiai tenkinus atitinkamą ieškovės skundą ir panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Penkta, ieškovai neįrodė, kad laikinas nuosavybės teisės į K. J. turtą apribojimas sukėlė jiems kokią nors žalą.

 

 

 

 

Raktažodžiai
Close
Close