InstitucijosTeismai

Po svarstymo Seime pritarta Teismų įstatymo pakeitimams

Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktoms Teismų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama užtikrinti spartesnį bylų nagrinėjimą, prisidėti prie aukštos kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos teisėjų korpuso formavimo bei padidinti teisėjų atrankos procedūrų skaidrumą. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Siekiant užtikrinti greitą bei kokybišką teismo procesą, tinkamą teismo darbo organizavimą, pataisomis numatoma įtvirtinti pakaitinio teisėjo institutą. Pavyzdžiui, teisėjui išėjus vaiko priežiūros ar kvalifikacijos tobulinimo atostogų, į jo vietą dvejiems metams galės būti paskirtas asmuo, atitinkantis apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus. Tai užtikrins spartesnį bylų nagrinėjimą ir tolygų teisėjų darbo krūvį. Dabar, kol teisėjas yra išėjęs ilgalaikių atostogų, jam tenkantis bylų krūvis yra paskirstomas kitiems to teismo teisėjams – tai reiškia, kad bendri bylų nagrinėjimo terminai lėtėja.

Siekiama įtvirtinti, kad teismo pirmininkas gali motyvuotai nuspręsti laikinai sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo atliekant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą. Teisėjo darbo su bylomis krūvis sumažinamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma didinti pagrindinės teisėjų savivaldos institucijos – Teisėjų tarybos vaidmenį formuojant teisėjų korpusą. Numatoma, kad tris narius teisėjus į Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją skirtų Teisėjų taryba, o likusius keturis narius visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Tai turėtų sustiprinti teismų sistemos savarankiškumą, nepriklausomumą bei padidins pačių teisėjų atsakomybę. Pagal jau dešimtmetį galiojantį teisinį reguliavimą šią komisiją formuoja šalies vadovas.

Siekiant tobulinti Teisėjų tarybos veiklos efektyvumą siūloma mažinti jos narių skaičių iki 17. Šiuo metu Teisėjų taryba turi 23 narius – tai yra vienas didžiausių skaičių lyginant su Europoje veikiančiomis atitinkamomis teismų savivaldos institucijomis.

Siekiant kuo didesnio skaidrumo teismuose, Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintame projekte numatytos ne tik teismų savivaldos institucijų (Teisėjų tarybos, Teisėjų garbės teismo, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos) narių, bet ir Pretendentų į teisėjus egzaminų komisijos, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos bei Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos narių kadencijos. Taip pat siūloma įstatyme numatyti, kad visuomenės atstovai, dalyvaujantys teismų savivaldos institucijų ir komisijų darbe, būtų nepriekaištingos reputacijos.

Komiteto patobulintame projekte numatyta galimybė pretendentui, dalyvavusiam atrankoje į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, per 7 dienas po Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos išvadų paskelbimo pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui.

Visuomenės pasitikėjimą teisingumu didele dalimi lemia teisėjų profesinė kompetencija, reputacija, psichologinis pasirengimas, bendravimo kultūra ir etika, asmeninės būdo savybės. Todėl siūloma įvesti asmens kompetencijų vertinimo modelį, kuriuo bus nustatomas asmens tinkamumas teisėjo pareigoms ir sprendžiamas teisėjų karjeros klausimas. Be to, numatoma įtvirtinti pretendentų į teisėjus egzamino galiojimo laiką – 5 metus. Ši nuostata padės užtikrinti tik aukštos kvalifikacijos teisėjų korpuso formavimą, nes su laiku pretendento įgytos žinios užsimiršta, pasensta ir gali neatitikti teisinės aplinkos realijų.

Siūlomais pakeitimais taip pat siekiama pašalinti teisės spragą, numatant galimybę tam tikrais atvejais sustabdyti teisėjo, kuriam iškelta drausmės byla, įgaliojimus. Dabar įstatymai neleidžia laikinai sustabdyti teisėjo įgaliojimų iškėlus jam drausmės bylą, net jeigu teisėjo veiksmai, dėl kurių jam iškeliama drausmės byla, yra nesuderinami profesine prasme su teisėjo darbu.

Raktažodžiai
Close
Close