Teismai

LAT: „tokiu pačiu“ pažeidimu laikytini darbo pareigų pažeidimai, padaryti toje pačioje veiklos srityje, kai netinkamai vykdytos pareigos yra panašaus pobūdžio 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija liepos 5 dieną nusprendė, kad byla dėl buvusios Lietuvių kalbos instituto direktorės atleidimo turi būti nagrinėjama iš naujo. Teismai netinkamai aiškino Darbo kodekso nuostatas dėl tokio paties darbo pareigų pažeidimo ir laiko, per kurį jis turi būti padarytas, kad darbdavys galėtų nutraukti darbo sutartį.

Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad teisinis reglamentavimas, lyginant su 2002 m. Darbo kodeksu, yra pakeistas: galiojant 2002 m. DK darbo sutartis galėjo būti nutraukta, jei per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojui jau buvo taikytos drausminės nuobaudos. Naujajame Darbo kodekse reglamentuota, kad darbo sutarties nutraukimas galimas, jei per dvylika mėnesių padaromas antras toks pats darbo pareigų pažeidimas, o pirmasis pažeidimas yra nustatytas teisės aktų įtvirtinta tvarka ir darbuotojas įspėtas apie galimą darbo sutarties nutraukimą. Darbo kodekse nepateikta tokio paties darbo pareigų pažeidimo sąvoka ir kitaip neatskleista, kas laikytina tokiu pačiu darbo pareigų pažeidimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši sąlyga neturėtų būti aiškinama siaurai, kaip reikalavimas, jog pažeidimai būtų identiški, taip pat ir pernelyg plačiai – kad tokiu pačiu pažeidimu nebūtų pripažįstamas bet koks darbo pareigų pažeidimas. Vienu atveju būtų labai apribota darbdavio galimybė nutraukti darbo sutartį dėl kaltų darbuotojo veiksmų ar neveikimo, kitu atveju – paneigta teisės normų lingvistinio aiškinimo taisyklė, kad teisės normoje visi žodžiai ar žodžių junginiai yra prasmingi ir negali būti ignoruojami.

Teisėjų kolegijos vertinimu, „tokiu pačiu“ pažeidimu laikytini darbo pareigų pažeidimai, padaryti toje pačioje veiklos srityje, kai netinkamai vykdytos pareigos yra panašaus pobūdžio (pavyzdžiui, finansinės drausmės pažeidimai, Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimai, pažeidimai darbų saugos reikalavimų srityje, neatvykimas į darbą ar kitoks darbo laiko režimo ir naudojimo pažeidimas ir kt.). Tokio grupavimo pagrindu neturėtų būti bendro pobūdžio, visų pareigų atlikimui taikytinos nuostatos, kaip, pavyzdžiui, reikalavimas atliekant darbo funkcijas laikytis teisės aktų nuostatų. Ar darbo pareigų pažeidimai laikytini tokiais pačiais, gali priklausyti ir nuo darbuotojo atliekamų funkcijų bei pareigų apimties ir įvairovės (pavyzdžiui, skirtingi kriterijai galėtų būti taikomi vadovaujantiems darbuotojams, atsakingiems už visą įmonės ar įstaigos veiklą ar didelę veiklos sritį, bei tiems darbuotojams, kurių veiklos sritis siaura, konkrečiai apibrėžta). Dėl to teismas, nagrinėdamas ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar ankstesnis, teisės aktų nustatyta tvarka fiksuotas, ir vėlesnis, padarytas per 12 mėnesių, darbo pareigų pažeidimai vertintini kaip tokie patys šios teisės normos prasme.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė padarė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimų bei Ataskaitoje nurodytus pažeidimus, ir sprendė, jog buvo pagrindas atleisti ieškovę iš einamų pareigų pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad švietimo ir mokslo ministras pagrįstai Įsakyme pripažino, jog ieškovė pažeidė Y įstatų 23.1, 23.8 punktų bei savo pareigybės aprašymo 5, 15 punktų nuostatas, ir konstatavo, kad šiuos pažeidimus ieškovė darė sistemingai, pažeidimai tos pačios rūšies, tęstiniai. Apeliacinės instancijos teismas tokiai išvadai pritarė. Kasacinio teismo vertinimu, nurodytos nuostatos yra bendro pobūdžio, neatskleidžiančios, kokie darbo pareigų pažeidimai padaryti, todėl šiuo atveju vien nuorodos Įspėjime ir Įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo į tuos pačius įstaigos vietinių teisės aktų punktus nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad padaryti tokie patys darbo pareigų pažeidimai. Bylą nagrinėję teismai išsamiai nevertino, ar ieškovės padaryti darbo pareigų pažeidimai gali būti laikomi tokiais pačiais DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.

Teisės normoje, išdėstytoje DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tiesiogiai nurodyta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Atsakovo ieškovei pateiktame Įspėjime nurodoma darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį, jeigu per dvylika mėnesių antrą kartą bus nustatyti tokie pat pažeidimai. Bylą nagrinėję teismai nesiaiškino, kada buvo padaryti pažeidimai, už kuriuos ieškovė atleista iš darbo, ir ar jų padarymo laikas atitinka darbo sutarties nutraukimą leidžiančią įstatymo sąlygą.

Kartu teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai pagrįstai sprendė, jog šalys buvo sudariusios susitarimą dėl papildomo darbo, o ne projektinio darbo sutartį. DK 35 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad susitarimas dėl papildomo darbo pasibaigia, be kita ko, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip. Nenustačius fakto, kad šalys būtų sutarusios kitaip, ir esant pagrindui nutraukti pagrindinę darbo sutartį, susitarimas dėl papildomo darbo, kaip teisingai sprendė teismai, pasibaigia kartu su pagrindine darbo sutartimi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui svarstytinas klausimas dėl objektyvaus teisinio pagrindo visą bylos medžiagą (įskaitant tą, kurioje nėra duomenų, susijusių su ieškovės sveikata) laikyti nevieša ir poreikio nagrinėti bylą uždaruose teismo posėdžiuose, atsižvelgiant į tai, kad šios darbo bylos esmė nėra susijusi su ieškovės sveikata, neturtinės žalos atlyginimo klausimas tik vienas iš keleto byloje spręstinų reikalavimų, aktualus tik tokiu atveju, jei bus tenkinamas pagrindinis reikalavimas.

Raktažodžiai
Close
Close