Kaip valstybės narės laikėsi ES teisės 2018 m. – pastangos atsiperka, bet vis dar reikia tobulėti
Liepos 4 dieną paskelbtoje metinėje ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitoje pateikiami duomenys apie Komisijos 2018 m. vykdytą ES teisės taikymo stebėseną ir vykdymo užtikrinimą. Taip pat paskelbta internetinėje Bendrosios rinkos rezultatų suvestinėje vertinama ES/EEE šalių veikla ES bendrojoje rinkoje ir nustatyti trūkumai, dėl kurių šalys ir Komisija turėtų suintensyvinti savo pastangas.
Iš 2018 m. metinės ataskaitos matyti, kad, palyginti su 2017 m. (1559), šiek tiek padidėjo (0,8 proc.) nebaigtų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičius (1571).Taigi, 2016 m. pasiekęs didžiausią per pastaruosius penkerius metus lygį, procedūrų skaičius nuo 2016 m. 2018 m. pradėjo nusistovėti (5 proc.). Be kita ko, pagrindinės politikos sritys, kuriose kilo problemų, buvo susijusios su aplinkos, judumo ir transporto klausimais, taip pat vidaus rinka, pramone, verslumu ir MVĮ. Kiekvienas neteisingas ES teisės taikymo atvejis užkerta kelią piliečiams ir įmonėms pasinaudoti savo teisėmis ir galimybėmis, kurias jiems suteikia ES teisė. Pavyzdžiui, aplinkos srityje Komisija toliau taikė priemones, kad užtikrintų visapusišką Oro kokybės direktyvos nuostatų, susijusių su KD10 ir azoto dioksido (NO2) ribinėmis vertėmis, taip pat stebėsenos sistemomis visoje ES, taikymą.
Vėlavimo perkelti ES teisę srityje daugiausia nebaigtų pažeidimų nagrinėjamų procedūrų tenka Kiprui, Belgijai ir Ispanijai, mažiausia – Estijai, Danijai ir Italijai. Daugiausia nebaigtų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų dėl neteisingo ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir (arba) neteisingo jos taikymo pradėta Ispanijai, Italijai ir Vokietijai, o mažiausia tokių procedūrų pastaraisiais metais pradėta Estijai. Politikos sritys, kuriose 2018 m. pradėta daugiausia naujų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, buvo ES vidaus rinka, pramonė, verslumas ir MVĮ, taip pat judumas ir transportas.
2018 m. naujų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, susijusių su vėlavimu perkelti į nacionalinę teisę, skaičius gerokai sumažėjo – ketvirtadaliu (nuo 558 bylų 2017 m. iki 419 bylų 2018 m.). Tačiau didžiausias naujai iškeltų bylų dėl vėlavimo perkelti į nacionalinę teisę J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos kadencijoje skaičius buvo 2016 m. (847 bylų). Daugumą naujų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų prieš valstybes nares Komisija pradėjo dėl to, kad jos laiku, dėl kurio susitarė pačios valstybės narės, į nacionalinę teisę neperkėlė asmens duomenų apsaugos taisyklių (Direktyva 2016/680/ES). Siekdama užtikrinti, kad direktyvas būtų lengviau laiku ir tinkamai perkelti į nacionalinę teisę, Komisija toliau padėjo valstybėms narėms rengdama įgyvendinimo planus, specialias interneto svetainės ir rekomendacinius dokumentus, taip pat užtikrindama dalijimąsi geriausia patirtimi ekspertų grupių susitikimuose.
Praėjusiais metais Komisija perdavė Europos Sąjungos Teisingumo Teismui penkias valstybių narių bylas, prašydama skirti finansines sankcijas: Slovėnija (3 bylos: C-628/18, C-69/18 ir C-188/18), Ispanija (3 bylos: C-430/18, C-165/18 ir C-164/18), o Belgija (C-676/18), Airija (C-550/18) ir Rumunija (C-549/18) (po vieną bylą).
Bendrosios rinkos rezultatų suvestinėje išsamiai apžvelgiama, kaip 2018 m. Europos ekonominėje erdvėje buvo taikomos ES bendrosios rinkos taisyklės, kiek atviros ir integruotos yra tam tikros rinkos, ir kiek valstybės narės prisidėjo prie įvairių ES priemonių siekiant, kad bendroji rinka geriau veiktų.
Atsižvelgiant į jų veiklos rezultatus 2018 m., valstybėms narėms suteiktos 153 žalios, 137 geltonos ir 59 raudonos kortelės, kurios reiškia puikius (žalia), vidutiniškus (geltona) arba blogesnius nei vidutiniškus (raudona) rezultatus.
Apžvalga rodo, kad, nepaisant tolesnės prekybos prekėmis ir paslaugomis plėtros, nuo 2017 m. padėtis tam tikrose politikos srityse suprastėjo. Valstybės narės pagerino kai kurių bendrosios rinkos priemonių, tokių kaip portalas „Jūsų Europa“ ir Vidaus rinkos informacinė sistema (IMI), veikimą. Tačiau valstybės gavo daugiau raudonų kortelių įvairiose politikos srityse palyginti su praėjusiais metais. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų sistemų sąžiningumo ir profesinių kvalifikacijos pripažinimo srityse. Tokia pati padėtis ir bendradarbiavimo ES bandomuosiuose projektuose srityje.
Apskritai geriausių rezultatų pasiekusios šalys buvo Portugalija, Slovakija, Suomija, Švedija ir Lietuva, o daugiausia raudonos ir geltonos spalvos kortelių gavo Ispanija, Italija, Graikija ir Liuksemburgas.
Piliečiai, įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir kiti suinteresuotieji subjektai apie įtariamus ES teisės pažeidimus gali pranešti užpildę internetinę skundo formą portalo „Europa“ svetainėje „Jūsų teisės“.2018 m. daugiausia naujų skundų buvo susiję su teisingumu ir vartotojų teisėmis, ES vidaus rinka, pramone, verslumu ir MVĮ, taip pat užimtumo ir socialinių reikalų klausimais. Naudodamiesi SOLVIT portalu – Komisijos ir valstybių narių problemų netaikant oficialių procedūrų tinklu – piliečiai ir įmonės gali kreiptis į kitos ES valstybės valdžios instituciją siekdami išspręsti savo problemas.
Europos Komisijos informacija
