Teismai

LAT: nukentėjusiajam priklausantis neturtinės žalos atlyginimas gali būti paveldimas jo įpėdinių, kai nukentėjusysis mirė jau pareiškęs teisme ieškinį dėl jos atlyginimo

Asmuo dirbo UAB „Akvasanita“ (atsakovė) granito plautuvių formuotoju, rankiniu būdu liejo virtuvines plautuves iš dervų, smėlio ir pigmento. Jo darbo vietoje nuolat tvyrojo dulkės ir cheminiai kvapai. Kai asmuo dėl pablogėjusios savijautos (kosulio, svorio kritimo, kūno temperatūros kilimo) kreipėsi į gydytojus, buvo nustatyta, kad jo plaučiai yra pažeisti cheminių medžiagų, jam buvo diagnozuota profesinė liga – ūminė silikozė. Trūkus abiem plaučiams, asmuo mirė. Ieškovai (mirusio asmens tėvai, brolis, sesuo, proceso metu mirusios gyvenimo draugės tėvai) teigė, kad asmuo susirgo profesine liga dirbdamas pas atsakovę, kuri neužtikrino tinkamos savo darbuotojų saugos.

Ieškovai prašė teismo priteisti iš UAB „Akvasanita“ tėvų naudai virš 6 tūkst. Eur laidojimo išlaidų, taip pat tėvams ir gyvenimo draugei – po 40 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą, broliui ir seseriai – po 20 tūkst. Eur.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: tėvams priteisė visas prašytas laidojimo išlaidas, taip pat neturtinės žalos atlyginimą – po 35 tūkst. Eur, gyvenimo draugės tėvams – po beveik 9 tūkst. Eur, broliui ir seseriai – po 3,5 tūkst. Eur. Teismas nurodė, kad gyvenimo draugė su mirusiu asmeniu nebuvo sutuoktiniai, tik ruošėsi santuokiniam gyvenimui, todėl buvo pagrindas mažinti jai priteistinos neturtinės žalos dydį 50 proc. nuo tėvams priteistos neturtinės žalos dydžio. Teismas atkreipė dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimo metu mergina mirė. Civilinis procesas buvo inicijuotas jos pačios, bet dėl jos mirties nebegalėjo būti tęsiamas ir užbaigtas. Jos paveldėtojų tėvų įtraukimas į bylą kaip ieškovų tėra formalus veiksmas (tęsti jau pradėtą procesą), leidžiantis tinkamai užbaigti pačios ieškovės pradėtą procesą dėl jos patirtų išgyvenimų ir prašomos atlyginti neturtinės žalos.

Apeliacinės instancijos teismas mirusiojo tėvų gautu laidojimo pašalpos dydžiu sumažino priteistas laidojimo išlaidas, seseriai padidino neturtinės žalos dydį iki 6 tūkst. Eur, o gyvenimo draugės tėvų ieškinius atmetė. Teismas šį sprendimą motyvavo tuo, kad teismų praktika neleidžia išplėsti neturtinės žalos paveldėjimo atvejų iki būsimų mirusiojo asmens uošvių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (bylos Nr. e3K-3-242-421/2019) paliko pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria gyvenimo draugės tėvams buvo priteista po beveik 9 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, mirus asmeniui, teisme pareiškusiam reikalavimą atlyginti jo patirtą neturtinę žalą dėl gyvenimo draugo mirties, jo materialiųjų subjektinių ir procesinių teisių perėmimas yra galimas.

Iki mirties, vykstant teismo procesui, gyvenimo draugė, teikdama ieškinį, įrodinėjo savo patirtus išgyvenimus, netekties skausmą, nurodė, kad ji su mirusiuoju buvo pora, kartu gyveno, įsigijo bendrą būstą, paėmė būsto paskolą, planavo susituokti ir kurti savo ateitį kartu. Ji gydymo stacionaro ligos istorijose buvo nurodyta kaip asmuo, kuris susirgusį asmenį prižiūrės ir kuriam būtų teikiama informacija apie jo sveikatos būklę.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad gyvenimo draugė, būdama tiesioginė nukentėjusioji, kreipdamasi į teismą, tokiu būdu aiškiai išreiškė savo valią siekti atlyginimo už jai padarytą žalą, t. y. įgyvendinti savo turimą teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje jos reikalavimas buvo konkretizuotas, apibrėžta pinigų suma, kurios atlyginimo yra siekiama, t. y. 40 000 Eur. Ji pateikė įrodymus ir paaiškinimus dėl patirtos neturtinės žalos, tačiau dėl mirties nespėjo įgyvendinti savo teisės į neturtinės žalos atlyginimą iki galo.

Kasacinis teismas akcentavo, kad mirusios gyvenimo draugės tėvai, t. y. paveldėtojai, šiuo atveju paveldi jos ieškiniu apibrėžtą turtinę reikalavimo teisę, kylančią iš merginos patirtos neturtinės žalos. O toks palikėjo reikalavimas paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotinas ne kaip neatskiriamai susijęs su palikėjo asmeniu, o kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektą.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Raktažodžiai
Close
Close