Teismai

ESTT: degalų išsiliejimas ant oro uosto tako patenka į sąvoką „ypatingos aplinkybės“, jeigu šie degalai išsilieja ne iš šį skrydį vykdžiusio vežėjo orlaivio

A. Moens bendrovėje Ryanair nuspirko lėktuvo bilietą skrydžiui iš Trevizo (Italija) į Šarlerua (Belgija). Sržkrydis vėlavo atvykti keturias valandas ir dvidešimt tris minutes; vėlavimo priežastis – degalų išsiliejimas ant Trevizo pakilimo tako, dėl kurio minėtas takas buvo uždarytas ilgiau nei dviem valandoms, o nagrinėjamą skrydį vykdančio orlaivio išvykimo laikas – atidėtas. Kadangi buvo vėluojama daugiau nei tris valandas, A. Moens paprašė Ryanair jam išmokėti 250 EUR dydžio kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Bendrovei Ryanair atsisakius patenkinti šį prašymą motyvuojant tuo, kad šis ilgas atitinkamo skrydžio vėlavimas įvyko dėl „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį.

ES Teisingumo Teismas (ESTT) šiandien išaiškino, kad reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5 straipsnio 3 dalis, siejama su Reglamento Nr. 261/2004 14 ir 15 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinama taip, kad degalų išsiliejimas ant oro uosto tako, dėl kurio šis takas buvo uždarytas ir todėl skrydžio išvykimas iš šio oro uosto ir atvykimas į jį buvo atidėtas ilgam laikui, patenka į sąvoką „ypatingos aplinkybės“, jeigu šie degalai išsilieja ne iš šį skrydį vykdžiusio vežėjo orlaivio.

Oro uosto tarnyboms priėmus sprendimą uždaryti oro uosto pakilimo taką, oro vežėjas turi jo laikytis ir laukti šių tarnybų sprendimo atverti taką arba suteikti alternatyvią galimybę. Taigi, oro vežėjas, kaip antai aptariamas pagrindinėje byloje, neturėjo galimybės imtis pagrįstų priemonių, kad išvengtų nagrinėjamos ypatingos aplinkybės.

Raktažodžiai
Close
Close