Teismai

LAT apie galimybes areštuoti autorių teises

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija birželio 20 dieną priėmė nutartį dėl teisės normų, reglamentuojančių autorių teisių areštą, aiškinimo ir taikymo. Pareiškėja prašė panaikinti antstolio patvarkymą  dėl turto arešto akto papildymo, areštuojant pareiškėjai priklausančias autoriaus teises ir paskiriant jų administratorių. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu patvarkymu antstolis aiškiai peržengia jam suteiktus įgaliojimus ir nustatytą veiklos teritoriją, neteisėtai areštavo autoriaus turtines teises, kurios yra neregistruotos jokiame registre ir niekaip nėra susijusios su Lietuvos Respublika, nėra aišku, į kokius objektus yra areštuojamos autoriaus turtinės teisės, patvarkymu antstolis neproporcingai apriboja visų nurodytų autoriaus turtinių teisių valdymo, naudojimo ir disponavimo teises. Patvarkymu dėl turto arešto akto papildymo buvo areštuota: 1) autoriaus turtinė teisė į susistemintą ir metodiškai sutvarkytą traktorių ir (ar) kitų mechanizmų detalių ir surinkimo mazgų, ir (ar) surinkimo vienetų, ir (ar) surinkimo blokų duomenų bazę (visą ir (ar) dalimis), 2) autoriaus turtinė teisė į techninę dokumentaciją (visą ir (ar) dalimis). Bylą nagrinėję teismai atmetė pareiškėjos skundą, konstatavę, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, neperžengė savo kompetencijos ribų.

LAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad autorių teisių objekto sąvokos tarptautiniai ir ES teisės aktai tiesiogiai nepateikia. Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sąvoka „literatūros ir meno kūriniai“ apima kiekvieną literatūros, mokslo ir meno kūrinį, kad ir koks būtų jos išraiškos būdas ar forma: knygas, brošiūras ir kitus literatūros kūrinius, pan. Aptardama ne tik literatūros ir meno, bet ir mokslo sritį, Konvencija taip pat įtraukia mokslo kūrinius į savo galiojimo sritį, suteikdama apsaugą jų išraiškos formai. Nei kūrinio turinys, nei apimtis ar paskirtis apsaugai įtakos nedaro.

Duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti. Duomenų bazių kaip sui generis objektų gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės sudarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį duomenų bazė kuriuo nors būdu tapo viešai prieinama, duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės viešo paskelbimo datos. Lietuvos teisės mokslo doktrinoje (Mizaras, Vytautas. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 138–145) nurodoma, kad duomenų bazių gamintojų teisių apsauga užtikrinama, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, duomenų bazę sudarančių elementų (kūrinių, duomenų ar kitokių nepriklausomų elementų) parinkimas ar išdėstymas; antra, esminės investicijos. Nustatant ir vertinant, ar egzistuoja antroji duomenų bazės, kaip jos gamintojo teisių objekto, teisinės apsaugos atsiradimo sąlyga, turi būti atsižvelgiama į visas investicijų rūšis, kurios buvo padarytos duomenų bazei kurti, duomenims parinkti, sudaryti, pateikti ar patikrinti, ir dėl to duomenų bazė įgijo savarankišką turtinę vertę.

Galimi keli variantai: 1) duomenų bazė, atitinkanti kūriniui keliamus reikalavimus, gali būti saugoma autorių teisių (ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas); 2) duomenų bazėms, kurių turiniui parinkti, sudaryti, tikrinti ir pateikti yra padaryta esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, yra suteikiama sui generis teisinė apsauga (ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalis); 3) atitinkanti tiek autorių, tiek sui generis teisinės apsaugos sąlygas duomenų bazė gali turėti ir autorių teisių, ir sui generis teisinę apsaugą (Birštonas, R. ir kiti. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 253). Kaip pažymima teisės doktrinoje, galima ir ketvirta galimybė – duomenų bazė neatitinka nei autorių, nei sui generis teisinės apsaugos sąlygų, todėl yra šių teisių nesaugoma.

Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje kalbama apie ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas autorių teises, bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino, ar skundžiamame patvarkyme dėl turto arešto akto papildymo nurodytoms duomenų bazėms taikytina autorių teisių ar sui generis apsauga ir ar apskritai tokia apsauga joms gali būti taikoma. Dėl to nėra aišku, kokios turtinės teisės šiuo atveju yra arešto objektas, ir sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netyrė ir nevertino antstolio pritaikyto turtinių teisių ribojimo apimties būtinumo ir teisėtumo.

Pagal ATGTĮ 5 straipsnio 1 punktą, autorių teisių objektais nelaikomi idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys. Kaip nurodyta Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutarties 2 straipsnyje, autorių teisių apsauga taikoma išraiškai, o ne idėjoms, procedūroms, veiklos metodams ar matematinėms koncepcijoms. Bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino, ar skundžiamame patvarkyme dėl turto arešto akto papildymo nurodyta techninė dokumentacija gali būti laikoma kūriniu autorių teisės prasme, taigi ar šiuo atveju turtinėms teisėms į nurodytą objektą gali būti taikoma ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalis.

CK 1.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intelektinės nuosavybės teisėms ir jų gynimui taikoma valstybės, kurioje prašoma apginti šias teises, teisė. LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, ar atitinkamas objektas, pretenduojantis į autorių teisių apsaugą, atitinka kūriniui keliamus kriterijus, kurie suformuluoti teisiniame reglamentavime ir išplėtoti ESTT praktikoje, sprendžia nacionalinis teismas kiekvienoje konkrečioje byloje.

Kartu nutartyje pabrėžta, kad intelektinės nuosavybės teisių arešto apimtis gali būti skirtinga, t. y. areštas gali būti taikomas visoms nuosavybės teisės sudėtinėms dalims – valdymui, naudojimuisi ar disponavimui – arba tik daliai jų, pavyzdžiui, paliekant naudojimosi galimybę. Tai priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių, pvz., ar turtinės teisės yra ginčo objektas, ar iš jų vykdomas išieškojimas. Nagrinėjamoje byloje dėl taikomų ribojimų proporcingumo teismas galėtų spręsti tik tinkamai kvalifikavęs ginčijamo arešto dalyką.

 

 

Raktažodžiai
Close
Close