Teismai

LAT: nustatyti aktyvūs veiksmai, net ir pašalinus kyšio reikalavimo aplinkybę, gali būti laikomi nusikalstamais ir kvalifikuoti kaip rengimasis prekiauti poveikiu

Byloje nustatyta, kad buvusi prokurorė R.A., pasinaudodama savo pažintimi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju ir deklaruodama A.C. tariamą įtaką jam, susitarė ir pažadėjo per jį priimti, o A. C., pasinaudodamas savo pažintimi su bylos baigtimi suinteresuotu asmeniu ir tariama R. A. įtaka LAT teisėjui, pažadėjo R. A. pareikalauti iš šio asmens kyšio neva Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui už tai, kad šis paveiktų Darbo partijos bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją ir jos priimamą sprendimą, kad jis būtų palankus vienam iš toje byloje nuteistųjų. Taip pat susitarė ir rengėsi pareikalauti iš suinteresuoto bylos baigtimi asmens ne mažiau kaip 15 tūkst. Eur dydžio kyšio už savo pastangas paveikiant LAT teisėją.

Pirmosios instancijos teismas kaltinamuosius nuteisė už rengimąsi prekiauti poveikiu (pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį), o apeliacinės instancijos teismas asmenis nuteisė už baigtos nusikalstamos veikos padarymą (pagal BK 226 straipsnio 4 dalį). Teismas nustatė, jog kaltinamieji ne tik susitarė pareikalauti iš suinteresuoto asmens už jųdviejų pastangas paveikiant teisėją, bet ir pareikalavo kyšio iš suinteresuoto bylos baigtimi asmens. Kaip pažymėjo teismas, atsakomybė įstatyme nustatyta už pažadėjimą ar susitarimą priimti kyšį arba kyšio reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą, todėl kaltinamųjų veiksmai turi būti kvalifikuoti ne kaip rengimasis (BK 21 straipsnis), bet kaip baigta nusikalstama veika.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeitė ( bylos Nr. 2K-7-162-303/2019). Iš aprašomosios dalies pašalino apeliacinės instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad vykusių susitikimų metu su suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu iš pastarojo už pastangas paveikiant teisėją vienas iš nuteistųjų pareikalavo ne mažesnio kaip 15 000 Eur dydžio kyšio. Pašalinusi šią aplinkybę, teisėjų kolegija konstatavo, kad nuteistųjų veiksmai neatitinka baigtos nusikalstamos veikos požymių, todėl veiką perkvalifikavo kaip nutrūkusią rengimosi stadijoje. Atitinkamai perkvalifikavusi veiką išplėstinė teisėjų kolegija sprendė bausmės skyrimo klausimą ir, atsižvelgdama į tai, kad nuteistųjų nusikalstami veiksmai nutrūko rengimosi stadijoje, įvertinusi kitas aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę, kiekvieno iš bendrininkų nustatytą skirtingą veiksmų aktyvumą, taip pat įstatymų nustatytas kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribas, nuteistiesiems skyrė apeliacinės instancijos teismo jiems nustatytas laisvės atėmimo bausmes, nekeitė bausmių dydžio, atidėjo bausmių vykdymą, R. Aliukonienei taip pat uždraudė dirbti valstybės tarnyboje.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš kurių analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismai turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti.

Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog byloje nustatyta, kad kyšio buvo pareikalauta, nepagrįsta patikimais įrodymais. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje vien tarpininkų pokalbio telefonu bei trumpųjų SMS žinučių turinio nepakanka, kad būtų konstatuotas baigtas prekybos poveikiu nusikaltimas.

Kasacinis teismas savo nutartyje atkreipė dėmesį į teismų nustatytas faktines aplinkybes, pagal kurias nuteistieji keleto susitikimų metu aptarinėjo galimo nusikaltimo planą, derino kiekvieno iš jų veiksmų kryptį, nustatė reikalaujamo kyšio dydį, sprendė, kuris LAT sprendimo variantas suinteresuotam asmeniui būtų palankiausias, analizavo, kurie teisėjai galimai prieinami kontaktui dėl derybų užmegzti. Be to, pasiskirstę užduotimis, ėmėsi veiksmų, kuriais realiai buvo sudaromos sąlygos įgyvendinti nusikalstamą sumanymą: vienas iš jų skambino LAT teisėjui, kuris buvo juos dominančią bylą nagrinėjančios kolegijos pirmininkas, susitikimų su juo metu teiravosi apie Darbo partijos bylos eigą; kitas tuo tarpu ieškojo ryšio su suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu; po kiekvieno iš susitikimų vienas kitam teikdavo informaciją apie pasiektus tikrus ar tariamus jų veiksmų rezultatus. Teisėjų kolegija akcentavo, kad tarp nuteistųjų nustatyti aktyvūs veiksmai yra pripažintini veikimo plano sudarymu siekiant prekiauti poveikiu, todėl, net ir pašalinus kyšio reikalavimo aplinkybę, šie nustatyti veiksmai laikytini nusikalstamais ir kvalifikuotini kaip rengimasis prekiauti poveikiu.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuteistųjų veiksmai pagal nustatytas bylos aplinkybes nesudarė savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką požymių, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Raktažodžiai
Close
Close