Teismai

LAT: teismai, tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, turi skaičiuoti procesines palūkanas ir tai daryti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento

Asmenys buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis už tai, kad neteisėtai perėmė Lietuvoje veikiančių bankų klientų elektroninės bankininkystės paskyrų vartotojų nuolatinius slaptažodžius, naudotojų autentifikavimo kodus bei sesijos kintamus slaptažodžius; neteisėtai prisijungė prie bankų informacinių sistemų ir jų klientų banko sąskaitų; pervedė pinigus iš minėtų banko sąskaitų į savo bendrininkų banko sąskaitas, po to šias lėšas išgrynino per bankomatus. Nuteistieji taip pat pasikėsino apgaule įgyti iš dviejų savivaldybių bankų sąskaitų beveik 40 tūkst. Eur, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes banko internetinės bankininkystės sistemoje bandytos atlikti finansinės operacijos nebuvo patvirtintos ir neteisėtai inicijuoti pavedimai neįvykdyti.

Nagrinėdami civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose, teismai procesinių palūkanų priteisimo klausimą sprendžia nevienodai. Kasacinės instancijos teismo praktika šiuo klausimu taip pat nėra vienoda. Kai kuriose nutartyse pasisakyta dėl tokių palūkanų priteisimo negalimumo; kitose nutartyse pasisakyta, kad tokios palūkanos priteistinos, tačiau nevienodai sprendžiamas klausimas dėl momento, nuo kurio skaičiuojamos palūkanos, – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ar nuo teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šis praktikos nevienodumas nulemtas civilinio ir baudžiamojo procesų principų ir taisyklių skirtumų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė teisėjų sesija, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, šioje byloje išaiškino: pirma, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, atsižvelgiant į BPK esantį teisinį reguliavimą ir konstitucinius baudžiamojo proceso (nekaltumo prezumpcijos, teisės į gynybą) principus, CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje; trečia, teismai, tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

Kasacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Raktažodžiai
Close
Close