Institucijos

10-mečio proga Europos Komisija paskelbė ES pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo ataskaitą

Europos Komisija paskelbė metinę ataskaitą, kurioje apžvelgiama, kaip ES institucijos ir jos valstybės narės taikė ES pagrindinių teisių chartiją. Šiais metais minimos 10-osios Chartijos metinės. Šia proga Komisija taip pat paskelbė „Eurobarometro“ tyrimą piliečių informuotumo apie Chartiją klausimais. Chartijos dėka per pastaruosius dešimt metų ES institucijose susiformavo pagrindinių teisių laikymosi kultūra. Tačiau tie, kuriems priklauso ją taikyti, dar neišnaudoja viso Chartijos potencialo, o jos žinomumas tebėra menkas.

Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas FransasTimmermansas pasidžiaugė: „Praėjus dešimčiai metų galima konstatuoti, kad Pagrindinių teisių chartija pateisina su ja sietus lūkesčius. Ji tarsi ramstis Sąjungos vertybėms ir mūsų teisių, laisvių ir principų pagrindas. Chartija žmonių gyvenime gali būti išties veiksminga tik tuo atveju, jeigu jie žino savo teises ir žino, kur kreiptis, kai jų teisės pažeidžiamos. Būtent dėl to svarbu toliau skleisti informaciją apie Chartiją ir aiškinti žmonėms, kokias teises jie, kaip europiečiai, turi.“

Remiantis ataskaita, Europos politikos formuotojai vis geriau supranta, kaip svarbu užtikrinti, kad jų iniciatyvos atitiktų Chartiją, o ES priėmė daugybę iniciatyvų, kaip antai Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, kurių tikslas – ginti pagrindinės žmonių teisės.

Nacionalinės valdžios institucijos, įskaitant teismus, privalo taikyti Chartiją įgyvendindamos ES teisę. Ženkliai padaugėjo atvejų, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pasirėmė Chartija: 2010 m. jų buvo 27, o 2018 m. – 356. Nacionaliniai teismai savo sprendimuose taip pat remiasi Chartija ir vis dažniau prašo ES Teisingumo Teismo išaiškinimo.

Vis dėlto visas Chartijos potencialas dar neišnaudotas, jos žinomumas tebėra menkas, visų pirma nacionaliniu lygiu. ES pagrindinių teisių agentūra pažymi, jog trūksta nacionalinių politikos priemonių, kuriomis būtų skatinamas Chartijos žinomumas ir jos įgyvendinimas. Šiandieninis „Eurobarometro“ tyrimas rodo, kad, nepaisant to, jog padėtis nuo 2012 m. nežymiai pagerėjo, tik keturi iš dešimties piliečių yra girdėję apie Chartiją ir tik vienas iš jų žino, kas tai yra. Šeši iš dešimties norėtų gauti daugiau informacijos apie Chartija įtvirtintas teises ir kur kreiptis, jei jų teisės būtų pažeistos.

Kalbant apie Chartijos taikymą 2018 m., ataskaitoje minimos šios pagrindinės ES iniciatyvos:

  • pranešėjų apsauga ES lygmeniu (minimalūs standartai, kuriais visoje ES būtų užtikrinama aukšto lygio pranešėjų apsauga);
  • rinkėjų teisių skatinimas (priemonės laisviems ir sąžiningiems rinkimams užtikrinti, Komunikatas dėl dezinformacijos ir raginimas, kad internetinės platformos ir reklamos pramonė imtųsi priemonių prieš melagingas naujienas) ir
  • kova su neteisėtu neapykantos kurstymu internete (Kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodekso poveikio stebėsena).

Galiausiai ataskaitoje nurodoma, kad tobulintinų dalykų netrūksta, ypač nacionaliniu lygmeniu. Kai kuriose ES valstybėse narėse problemų vis dar kelia teisinės valstybės principo ir prieglobsčio teisės aktų nesilaikymas.

Š. m. lapkričio 12 d. Europos Komisija, ES pirmininkausianti Suomija ir ES pagrindinių teisių agentūra surengs 10-osioms Chartijos metinėms skirtą konferenciją. Dalyviai apsvarstys, kaip būtų galima veiksmingiau taikyti Chartiją valstybėse narėse.

2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privaloma. Nuo tada Europos Komisija skelbia metinę Chartijos įgyvendinimo ataskaitą. Metinėse ataskaitose apžvelgiama pažanga srityse, kuriose ES turi įgaliojimus imtis veiksmų, aprašoma, kaip buvo pasiremta Chartija konkrečiais atvejais, visų pirma teikiant naujų ES teisės aktų pasiūlymus. Joje apžvelgiamas ES institucijų ir valstybių narių institucijų vaidmuo užtikrinant realią pagrindinių teisių įtaką žmogaus gyvenime. Komisija bendradarbiauja su atitinkamomis valdžios institucijomis nacionaliniu, vietos ir ES lygmeniu, kad žmonės būtų geriau informuoti apie jų pagrindines teises ir žinotų, kur kreiptis pagalbos, jeigu pažeidžiamos jų teisės.

 

 

 

Europos Komisijos informacija

Back to top button