Teismai

Aukščiausiasis Teismas ir Europos Komisija: teisinę valstybę reikia ginti visur ir visada

Pirmadienį Lietuvos Aukščiausiajame Teisme vykusios diskusijos „Teisinės valstybės principo stiprinimas: Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionalinė perspektyva“ metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad teisinės valstybės principas susiduria su vis didėjančiu spaudimu. Lietuvoje teisinę valstybę kaip vieną svarbiausių vertybių įvardija tik 7 proc. gyventojų, o ES vidurkis sudaro 17 proc.

Renginį pradėjęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus pažymėjo, kad neatsitiktinai pastaruoju metu teisinės valstybės klausimas dažniau nei bet kada girdimas viešose diskusijose. „Ne tik daugelyje pasaulio šalių teisinės valstybės principas patiria spaudimą, bet ir asmeninių bei politinių teisių apsauga pasaulyje yra pasiekusi žemiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį. Kalbėti apie teisinę valstybę reikia visur ir visada. Teisinėje valstybėje visos valdžios įstaigos remiasi teise, veikia neperžengdamos joms suteiktų įgalinimų ribų, kontroliuojamos nepriklausomo teismo. Labai svarbu, kad visi teisinės valstybės elementai yra glaudžiai susiję. Užtenka pajudinti vieną akmenėlį, ir visa mozaika gali sugriūti. Apribojus žiniasklaidos laisvę, gali kilti noras piktnaudžiauti valdžia; užtenka pradėti mažinti teismų nepriklausomumą – ir nebebus kam ginti žmogaus teisių, didelė grėsmė teisinei valstybei yra ir korupcija“, – pažymėjo Teismo pirmininkas.

Pristatydamas Europos Komisijos komunikatą, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas Marius Vaščega kalbėjo, kad Europos Sąjungoje turime tris atvejus, kai buvo inicijuotas dialogas dėl grėsmės teisinei valstybei, – tai Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos situacijos. „Todėl nenuostabu, kad apie teisinę valstybę kalbame šiandien. Teisinė valstybė yra pati Europos Sąjungos esmė. Teisinė valstybė ir pagarba teisės normoms yra ta jungtis, kuri laiko visą Europos Sąjungą kartu. Mes pasitikime kitos valstybės teismais, kai tie teismai priima sprendimus, mes pasitikime kitos valstybės demokratija, jų institucijomis, nes mes žinome, kad jeigu įvyktų kažkas ne taip, bet kurioje kitoje valstybėje būtų galima pasinaudoti veiksmingos teisminės apsaugos principu. Siekiama ginti bei puoselėti teisinės valstybės principą visoje Sąjungoje, nustatant galimas būsimų veiksmų kryptis. Įgyta patirtis rodo, kad Sąjungoje reikia geriau vykdyti propagavimo, išankstinės prevencijos, susijusios su teisinei valstybei gresiančiais pavojais arba teisinės valstybės pažeidimais, ir veiksmingo reagavimo į tokias iškilusias problemas veiklą. Kalbant apie Lietuvos situaciją, kai tik 7 proc. piliečių teisinės valstybės principą išskiria kaip svarbiausią, reikia ieškoti priežasčių, kodėl taip yra. Priežastys gali būti įvairiausios – pačios sąvokos nesuvokimas, svarbos jai neteikimas, nesupratimas, kad būtent teisinė valstybė užtikrina daugelio kitų vertybių egzistavimą“, – akcentavo M. Vaščega.

Algis Norkūnas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, replikuodamas M. Vaščegos pateiktą statistiką, akcentavo tai, jog norint, kad daugiau žmonių įvertintų teisinės valstybės principą, reikia teisinio švietimo, nes tik visuomenę šviečiant teisiškai šis procentas bus padidintas.

Diskusijos metu, kalbant apie galimas teisinės valstybės pažeidimo rizikas, M. Vaščega tvirtino, kad kol kas Briuselis signalų apie galimus pavojus Lietuvoje nėra gavęs.

„Tai, kad problemų nepastebi Briuselis, tik iš dalies duoda pagrindo optimizmui. Juk Europos Sąjungos institucijos sureaguoja tada, kai yra pradedamos konkrečios reformos, ir dėl jų galimos grėsmės iškeliamos į europinį lygmenį. Tačiau visada yra prasminga kalbėti apie prevencinį dialogą, nes vis dėlto matome atskirų ženklų, kurie leistų įžvelgti potencialias grėsmes. Pavyzdžiui, kalbant apie teismų nepriklausomumą, kuris yra esminis teisinės valstybės elementas. Objektyvių kriterijų stokojantis teismų finansavimo modelis, į politines kovas įveliamas teisėjų skyrimo procesas, argumentuotos diskusijos ribas peržengianti teismų kritika kelia pavojų teismų nepriklausomumui“, – diskusiją tęsė R. Norkus.

Diskusijoje kalbėję Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė taip pat aptarė, kad kyla problemų dėl įsiterpimo į žmogaus teisių sritį taikant kriminalinės žvalgybos priemones, stokojama teisinio švietimo ir nekaltumo prezumpcijos reikšmės suvokimo, o teisinės institucijos per mažai dėmesio skiria teisinės valstybės principų propagavimui.

Diskusiją užbaigdamas A. Valantinas priminė, kad visų teisinės valstybės problemų čia ir dabar neįmanoma išspręsti. Tai ilgalaikė perspektyva, reiškianti, kad demokratijai reikia užaugti.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Raktažodžiai
Close
Close