TeismaiUniversitetai

Ribotos apeliacijos modelis administraciniame procese – iššūkis (ne)įmanomas?

Lietuvos administracinių teismų veiklos dvidešimtmečio proga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Nauji iššūkiai ir patirtys administraciniame procese“ teisėjai, akademikai ir užsienio svečiai kartu su Lietuvos vykdomosios bei įstatymų leidžiamosios valdžios atstovais ieškojo galimų sprendimų “lėto teisingumo” problemai administraciniuose teismuose. Viena pagrindinių renginio idėjų buvo, kad greitą ir efektyvų teisingumo vykdymą administraciniame procese galėtų užtikrinti apeliacinių skundų atrankos mechanizmas. Tokią išvadą patvirtina Europos administracinių teismų sistemų patirtis. Šešiolikoje ES valstybių narių yra tam tikra apeliacinių skundų atrankos sistema.

Pasak LVAT pirmininko Gintaro Kryževičiaus, nesustojantis bylų srautas, menkas teismų finansavimas ir maksimaliai išnaudoti žmogiškieji ištekliai teismuose kelia rimtą nerimą. “Administracinės bylos išnagrinėjimas apeliacine tvarka šiandien užtrunka net iki 16 -18 mėn., o tai nepateisinamai ilgas terminas. Labiausiai gaila žmonių, kurie tikisi greito teisingumo, o jo tenka laukti pernelyg ilgai. Štai kodėl ieškome šios problemos sprendimų jau pasiteisinusiuose teismų sistemų pavyzdžiuose”, – konferencijos dalyviams akcentavo G. Kryževičius. Jis atkreipė dėmesį, kad kai kurios administracinės bylos yra vienarūšės (pavyzdžiui dėl įkalinimo sąlygų) ir jei būtų tinkamai sutvarkyta ikiteisminių ginčų sprendimo institucijų sistema, tikrai galima būtų įtvirtinti ir ribotą apeliaciją tam tikrų kategorijų administraciniuose ginčuose Lietuvoje. LVAT pagrindinė funkciją turėtų būti plėtoti ir aiškintį teisę ir formuoti teismų praktiką.

Lietuvoje viešinčio Suomijos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko Kari Kuusiniemi nuomone, pagrindinis apeliacinių skundų atrankos mechanizmo (angl. “leave to appeal”) privalumas, be abejonės, yra teisingumo vykdymo sparta. Pasak svečio, lėtas teisingumas yra paneigtas teisingumas. Minėta atranka leidžia racionaliai panaudoti žmogiškuosius išteklius bei tuo pačiu valdyti administracinių bylų srautus. “Tokia administracinių bylų nagrinėjimo sistema Suomijoje užtikrintai veikia jau daugiau nei trisdešimt metų ir šiuo metu kaip tik yra svarstomas ribotos apeliacijos išplėtimas visų kategorijų bylose ”, – savo pranešime teigė Suomijos teismo atstovas. Šiuo metu apeliacinių skundų atranka Suomijoje yra taikoma apie 75 proc. administracinių bylų. Teismo pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad nėra pareigos motyvuoti, jei yra atsisakoma priimti apeliacinį skundą.

Vokietijos Špajerio administravimo mokslų universiteto atstovas prof. dr. Ulrich Stelkens, pristatydamas savo valstybės ribotos apeliacijos modelį, teigė, kad šios aptariamos reformos sėkmė priklauso nuo to, kiek jos reikalingumą pripažįsta ir patys teismai. “Vokietijoje iniciatyva dėl reformos būtinumo kilo iš politikų, todėl ją kuriat nebuvo įvertinti teismams ir teisingumo vykdymui svarbūs aspektai, tad ribotos apeliacijos sistema Vokietijos administraciniuose teismuose tikrai turi trūkumų”, – akcentavo U. Stelkens. Mokslininkas taip pat teigė, kad apskritai Vokietijoje yra sudėtinga teismų sistema ir yra, kaip ir pavyzdžiui Švedijoje, trijų pakopų administraciniai teismai.

Pranešimą apie apeliacijos modelio pokyčius administraciniame procese skaičiusi dr. Jurgita Paužaitė – Kulvinskienė teigė, kad ribotos apeliacijos administraciniame procese idėja gali būti įgyvendinta, tačiau, pasak Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentės, būtina atidžiai įvertinti visas galimas rizikas, kad būtų užtikrintas jos konstitucinis pateisinimas. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu LVAT yra tarsi “2 viename”: apeliacinė instancija ir kartu tarsi kvazi-kasacinė. “Norint bandyti įtvirtinti ribotą apeliaciją, būtina pirmiausiai plėsti ikiteisminių institucijų kompetenciją, užtikrinti jų nepriklausomumą ir nustatyti privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką tiems ginčams, kuriems būtų norima taikyti ribotą apeliaciją (pavyzdžiui, ginčams dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės subjektų neteisėtų veiksmų)”, – pabrėžė Jurgita Paužaitė- Kulvinskienė.

Renginyje pranešimus taip pat  skaitė ir gerąja patirtimi dalinosi Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas prof. habil. dr. Marek Zirk-Sadowski, Ukrainos vyriausiojo kasacinio administracinio teismo pirmininkas Mykhailo Smokovych, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas dr. Irmantas Jarukaitis,  advokatas prof. habil. dr. Vilenas Vadapalas. Tiek ESTT teisėjas Irmantas Jarukaitis, tiek ir Vilenas Vadapalas atkreipė dėmesį, kad administracinių teismų įsteigimas Lietuvoje pasiteisino ir administraciniai ginčai yra nagrinėjami tikrai kompetentingai. Šie teismai kreipiasi į ESTT tikrai svarbiais ES teisės taikymo klausimais.

 

LVAT ir Portalo TeisėPro informacija

 

 

 

 

Raktažodžiai
Close
Close