ESTT: Lietuvoje generalinis prokuroras yra pakankamai nepriklausomas išduoti Europos arešto orderį
ES Teisingumo Teismo (ESTT) didžioji kolegija šiandien priėmė du svarbius sprendimus dėl prokuratūrų galėjimo vadintis “išduodančiosiomis teisminėmis institucijomis”, kaip tai suprantama pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR. Vienas sprendimas yra priimtas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro. Kitas sprendimas dėl Vokietijos prokuratūros.
Sprendime dėl Lietuvos ESTT pasisakė, kad sąvoka „išduodančioji teisminė institucija“ turi būti aiškinama kaip apimanti valstybės narės generalinį prokurorą, kuris, būdamas struktūriškai nepriklausomas nuo teisminės valdžios, turi kompetenciją vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir kurio statusas šioje valstybėje narėje užtikrina jam nepriklausomumą nuo vykdomosios valdžios išduodant Europos arešto orderį.
Sprendime dėl Vokietijos prokuratūros ESTT pasisakė, kad sąvoka „išduodančioji teisminė institucija“ turi būti aiškinama taip, kad ji netaikoma valstybės narės prokuratūroms, dėl kurių kyla rizika, kad priimant sprendimą dėl Europos arešto orderio išdavimo vykdomoji valdžia, kaip antai teisingumo ministras, joms gali tiesiogiai ar netiesiogiai duoti konkrečius pavedimus arba nurodymus.
ESTT pabrėžė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, konkrečiai – jos 118 straipsnio 3 dalimi, ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nuostatomis, Lietuvos generalinis prokuroras yra nepriklausomas, o tai leidžia jam veikti be jokios išorės – be kita ko, vykdomosios valdžios – įtakos vykdant savo funkcijas, visų pirma nusprendžiant, ar išduoti Europos arešto orderį baudžiamojo persekiojimo vykdymo tikslais. Dėl savo statuso šis prokuroras taip pat turi užtikrinti, kad būtų gerbiamos atitinkamų asmenų teisės.
Byloje dėl Vokietijos ESTT pabrėžė, kad išduodančioji teisminė institucija turi turėti galimybę vykdančiajai teisminei institucijai pateikti patikinimą, jog, atsižvelgiant į garantijas, teikiamas pagal išduodančiosios valstybės narės teisės sistemą, vykdydama Europos arešto orderio išdavimo funkcijas ji veikia nepriklausomai. Dėl šio nepriklausomumo reikalaujama, kad jos veiklos nuostatuose būtų nustatytos organizacinio pobūdžio taisyklės, pagal kurias, priimant sprendimą išduoti tokį arešto orderį, išduodančiajai teisminei institucijai nekiltų jokios rizikos, kad, be kita ko, gali būti duoti konkretūs vykdomosios valdžios nurodymai.
Byloje iš pateiktos informacijos galima matyti ir Vokietijos vyriausybės patvirtinta per Teisingumo Teismo posėdį, kad Vokietijos prokuratūros privalo objektyviai ištirti ne tik įkalčius, bet ir išteisinamuosius įrodymus. Vis dėlto, remiantis minėta informacija, pagal Teismų santvarkos įstatymą teisingumo ministras turi įgaliojimus duoti šioms prokuratūroms nurodymus „iš išorės“.
