AdvokatūraTeismai

LAT apie proporcingumą atlyginant išlaidas advokato pagalbai civilinėje byloje

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija gegužės 23 dienos nutartyje atkreipė dėmesį, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus. Byloje buvo kilęs Ž. Š. patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimo klausimas, kai ji buvo patraukta atsakove, nesant tam materialinio teisinio pagrindo ir teismui po kelių posėdžių, šalims sutikus, žodine nutartimi nutarus jos nelaikyti atsakove.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors tokia byloje susiklosčiusi procesinė situacija šiuo konkrečiu atveju savo forma neatitinka CPK taisyklių (CPK 140 straipsnio 1 dalies, 293 straipsnio 4 punkto), vis dėlto ji savo esme reiškia bylos dalies baigtį nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis) bei prilygsta bylos dalies, dėl kurios reikalavimų Ž. Š. atsisakyta, išsprendimui jos naudai. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl Ž. Š. iš ieškovės priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti paskirstomos proporcingai ieškovės ir kito atsakovo patenkintų reikalavimų daliai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismas tik paminėjo proporcingumo taisyklę, bet, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, jos netaikė, o vadovavosi kitais kriterijais – aplinkybe, kuria buvo grindžiama Ž. Š. pozicija, ir faktiniu ieškinio reikalavimų jai atsisakymu. Kasacinis teismas nesutiko su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad tokiu atveju yra pagrindas mažinti Ž. Š. patirtas išlaidas už advokato padėjėjos pagalbą.

Ž. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme lėmė nepagrįsto ieškinio jai pareiškimas ir iškilusi pareiga teikti atsiliepimą bei dalyvauti bylos procese. Ir nors teisme jos išspręstas klausimas yra gana nesudėtingas, reikia atsižvelgti ir į tai, kad prašomos priteisti išlaidos advokato padėjėjos pagalbai pirmosios instancijos teisme yra šešis kartus mažesnės už Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius, taigi, pakankamai nedidelės, todėl apeliacinės instancijos teismo nurodytas kriterijus nelaikytinas pakankamu pagrindu šių išlaidų atlygintiną dydį dar labiau sumažinti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nuo 423,50 Eur iki 30 Eur sumažino Ž. Š. prašytą priteisti išlaidų advokato pagalbai surašant apeliacinį skundą atlyginimą, remdamasis tik vienu kriterijumi – ginčijamos sumos dydžiu. Nors šis kriterijus neabejotinai reikšmingas, vien jis negali lemti priteistino išlaidų atlyginimo dydžio. Šiuo atveju svarbu tai, kad apeliacinio skundo padavimo poreikį lėmė pirmosios instancijos teismo padaryta klaida dėl bylos medžiagos turinio, o ne noras prisiteisti didesnį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (pirmosios instancijos teismas išvis jų nepriteisė). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinio skundo padavimo metu galiojo CPK 306 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad apeliacinį skundą civilinėje byloje privalo surašyti advokatas.

 

Raktažodžiai
Close
Close