Institucijos

Proporcingumui išlaikyti – švelnesnės bausmės

Lietuvos teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis Teisingumo ministerijai pateikė išvadą dėl valstybės baudžiamosios politikos švelninimo, kurioje išreiškiamas palaikymas Teisingumo ministerijos iniciatyvai sistemiškai peržiūrėti baudžiamąjį reguliavimą.

Analizuodamas situaciją dėl bausmių už turtinius nusikaltimus, mokslininkas atkreipia dėmesį, kad bėgant laikui keičiasi baudžiamosios atsakomybės ribas apibrėžiančios kiekybinės vertės. Nuo tada, kai buvo įtvirtinti dabar galiojantys bausmių dydžiai, kiekybiniai socialiniai gyvenimo rodikliai Lietuvoje ženkliai pasikeitė: pavyzdžiui, vidutinis darbo užmokestis, lyginant 2003 metų pabaigą ir 2018 metų pabaigą, padidėjo 3 kartus, minimalus darbo užmokestis per tą patį laikotarpį padidėjo beveik 3,5 karto.

Mokslininkas savo atsakyme Teisingumo ministerijai pateikia įžvalgą, jog kartais atsakomybė yra griežtinama ne atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, bet dėl taktinių tyrimo sumetimų (pvz., siekiant įteisinti galimybę tyrime naudoti kriminalinę žvalgybą). Tokia praktika, anot mokslininko, yra nepriimtina.

Jis pritarė siūlymams atsisakyti baudžiamosios atsakomybės už nelabai pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu. Anot jo, tokiu būdu psichoaktyviųjų medžiagų politika būtų labiau orientuota į sveikatos apsaugą, baudžiamoji atsakomybė nebaugintų asmenų, patiriančių sveikatos sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.

„Siūlytume koreguoti visas minimalias sankcijos ribas 260 straipsnyje: pirmojoje dalyje atsisakyti minimalios laisvės atėmimo ribos (kadangi į šią dalį patenka ir palyginti nedidelio pavojingumo veikos, pvz., pasidalijimas su draugu savo reikmėms įsigyta psichoaktyviąja medžiaga), antrosios dalies minimali sankcija mažintina bent jau iki 2 metų laisvės atėmimo, trečiosios – bent jau iki 5 metų laisvės atėmimo“, – rašoma mokslininko išvadoje.

Jis siūlo apsvarstyti, kiek prasminga išskirti alkoholinių gėrimų gamybą kaip specifinę ūkinę veiklą ir už tokias neteisėtas veikas numatyti baudžiamąją atsakomybę specialiajame straipsnyje (BK 201 straipsnis).

„Manytume, visiškai pakaktų kitų normų, reguliuojančių neteisėtą licencijuojamą ūkinę veiklą, nuodingų medžiagų, higienos normų neatitinkančių maisto produktų gamybą“, – rašo tyrėjas.

Jo teigimu, svarstytina dėl šmeižimo kriminalizacijos siaurinimo, atsisakant BK 154 straipsnio 1 dalies.

„Reikėtų išlaikyti baudžiamosios teisės kaip ultima ratio statusą ir į Baudžiamąjį kodeksą netraukti ne itin pavojingų veikų. Be to, yra didelė rizika, kad baudžiamaisiais kaltinimais dėl šmeižimo gali būti piktnaudžiaujama ginantis nuo kritikos. Dėl to svarstytina ir dėl BK 154 straipsnio 2 dalyje esančio požymio „per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje“ atsisakymo, kuris gali būti naudojamas, pvz., turtingų korporacijų ar įtakingų verslininkų, siekiant užtildyti žurnalistinius tyrimus dėl jų neteisėtos visuomenei didelę reikšmę turinčios veiklos“, – teigia savo išvadoje dr. S. Bikelis.

Taip pat siūlytina svarstyti, ar Baudžiamojo kodekso 1702 straipsnyje numatytos veikos siekia nusikaltimams būtiną minimalų pavojingumo laipsnį, ar baudžiamoji teisė yra tinkama priemonė stiprinant visuomenės sąmoningumą ir atsparumą propagandai. Taip pat atsižvelgtina, kad tam tikrą visuomenės dalį klaidina kryptinga profesionali užsienio valstybės propaganda. Tokios propagandos suklaidintus žmones persekioti baudžiamąja tvarka kažin ar yra labai adekvatu ir abejotina, ar tai padeda pasiekti norimą rezultatą.

Daugiau apie bausmių švelninimą galima sužinoti susipažinus su visu teisinės išvados tekstu, kuris skelbiamas Lietuvos teisės instituto elektroniniame leidinyje „Teisės e-aktualijos“

Raktažodžiai
Close
Close