Antstoliai

I. Karalienė: besąlygiškomis nuolaidomis prasiskolinantiems problemos neišspręsime

Lietuvos antstoliams tenka išieškoti skolas iš 300 tūkst. fizinių asmenų. 200 tūkst. skolininkų turi daugiau kaip po vieną geranoriškai nesumokėtą skolą. Maždaug 15 proc. visų skolininkų yra darbingo amžiaus (16-62 m.). Pažeidėjai-rekordininkai puikuojasi šimtais nesumokėtų administracinių baudų. Pasak Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkės Ingos Karalienės, siekiant mažinti skolininkų skaičių, visuomenei būtina susitelkti, bendradarbiauti, mokytis finansinio raštingumo. Išsamiau apie tai – interviu.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiandien susiduria Lietuvos antstoliai?

Didžiausias iššūkis visais laikais buvo ir tebėra antstolių profesinės veiklos rizika. Tai ne tik smurtiniai ir chuliganiški išpuoliai, bet ir ekonominio pagrindimo stoka skolų išieškojimo reglamentavime, dėl kurio antstolių kontorų veikla tampa rizikinga finansiniu požiūriu.

Kasmet susilaukiame apie 20-ties įvairių smurtinių ir chuliganiškų išpuolių, susijusių su valstybės patikėta profesine veikla. Bet taip buvo visais laikais. Pasak istorinių šaltinių, ir prieš keletą šimtmečių antstolių pirmtakai – diečkai, vižai ir vazniai – susidurdavo su skolininkų priešiškumu. Raseinių žemės teismo knygose rašoma, kad pats teismo urėdas 1546 m. sumušė ir uždarė į privatinį kalėjimą vaznį, atvykusį įvykdyti teismo sprendimo – išieškoti nesumokėtos skolos.

Labai svarbu, kad antstolių veiklos rizikos valdyme dalyvautų ne tik patys antstoliai, bet ir valstybės institucijos. Juk antstoliai yra valstybės įpareigoti taikyti priverstinio vykdymo priemones ir padėti kreditoriams tais atvejais, kai teismo sprendimai nevykdomi gera valia. Deja, iš valstybinių postų kartais skleidžiami populistiniai antstolius menkinantys pareiškimai bei skubotos reglamentavimo iniciatyvos tik pakursto didesnę išpuolių bangą ir toli gražu nepadeda mums stabiliai vykdyti valstybės patikėtų pareigų.

Kaip vertinate šiais metais įsigaliosiančius antstolių veiklos teisinio reglamentavimo pokyčius? Ar naujasis kainų reglamentavimas užtikrins skaidresnį skolų išieškojimą ir skatins palankesnį visuomenės požiūrį į priverstinio išieškojimo sistemą?

Pozityviai vertiname tuos pakeitimus, kurie padės išieškojimo proceso dalyviams lengvai prognozuoti mokėtinų vykdymo išlaidų dydžius. Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliosianti naujos redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcija su nauja vykdymo išlaidų kainodara skatins skolingus asmenis nedelsti ir kuo greičiau grąžinti skolas. Pavyzdžiui, 50 Eur skolos padengimas per antstolio raginime nustatytą terminą asmeniui atpigs dvigubai ir vietoj 40 Eur kainuos 20 Eur. Už skolos išieškojimą po raginimo per pusmetį reikės mokėti 25 proc. mažiau (60 Eur vietoj dabartinės 80 Eur sumos). Vėliau iki trečiųjų išieškojimo metų pabaigos per kiekvieną paskesnį pusmetį skola brangs dar po 10 Eur. Skolininkui taip pat gali tekti sumokėti susidariusias pašto ir banko pavedimų išlaidas. Tokia tvarka turėtų ne tik spartinti skolų išieškojimą, bet ir ugdyti palankesnį visuomenės požiūrį į antstolių darbą.

Tačiau minėta pozityvi nuostata galios kartu su kitomis, todėl galutinį praktinį poveikį nulems bendras teisinio reguliavimo kontekstas. O nuo 2018 m. gruodžio 1 d. įsigalioję Civilinio proceso kodekso pakeitimai, sumažinę išskaitų iš skolininkų pajamų dydžius 1,4-1,7 karto, išieškojimo trukmę kaip tik ilgina, taigi, natūraliai didina ir mokėtinas vykdymo išlaidas…

Mes kalbame apie tai, kad skolų išieškojimo reglamentavimą svarbu koreguoti kompleksiškai, o antstolių veikos įkainius būtina ekonomiškai pagrįsti. Jau antrądešimtmetį siekiame, kad antstolių veiklos įkainių dydis būtų nustatomas remiantis aiškia metodika ir pagal aiškią tvarką. Tačiau tokia aiški ir skaidri metodika iki šiol nėra parengta. Tai kelia abejonių, ar priverstinio skolų išieškojimo sistema galės užtikrinti veiksmingus procesus ir veiksmingą valstybės patikėtų funkcijų vykdymą.

Kaip manote, ar ne per dažnai keičiami teisės aktai, susiję su vykdymo procesu ir antstolių veikla?

Taip, iš tiesų pokyčiai vyksta dažnokai, ypač palyginus su kitomis privačių antstolių sistemas seniai turinčiomis valstybėmis. Pavyzdžiui, Belgijoje pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis antstolių veiklos įkainius, galioja nuo 1975 m., o įkainiai yra periodiškai indeksuojami dėl infliacijos pokyčių. Suprantama, kai kurie pakeitimai neišvengiami dėl skolų išieškojimo procedūrų tobulėjimo, kai vis daugiau veiksmų atliekama elektroninėje erdvėje. Kai buvo diegiamos elektroninės varžytynės, Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema, internetinis raginimų įvykdyti sprendimą portalas bei kitos informacinės sistemos, teko atitinkamai koreguoti ir teisės aktus. Tačiau antstolių veiklos įkainių pakeitimo iniciatyvos prieš tai neatliekant „namų darbų“ ir jų ekonomiškai nepagrindžiant dažnu atveju tėra antstolių veiklos tobulinimo iliuzija.

Nepaisant pastaruoju metu viešai skleidžiamų šios profesijos vertinimų, Lietuvos antstolių rūmų užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, antstoliais 2018 metais pasitikėjo 65,5% Lietuvos gyventojų. Tačiau, žvelgiant į kitus tyrimus ir lyginant su kitomis teisinėmis profesijomis, metai iš metų antstoliais pasitikima bene mažiausiai. Kaip vertinate tokius skaičius?

Vertinti reikėtų ne skaičius, o metodus, kaip tie skaičiai gaunami: kokia tų metodų logika ir kiek juose etikos. Apklausų rezultatai priklauso nuo daugybės veiksnių: klausimų formulavimo, apklausiamųjų skaičiaus.

Lietuvos antstolių rūmų užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad gyventojų pasiryžimas pasinaudoti antstolių pagalba atgaunant skolas 2018 m. buvo didžiausias per pastaruosius trejus metus. Apklausos duomenimis, žmonės pasitiki antstoliais kaip skolų išieškojimo profesionalais ir dauguma dėl skolos sugrąžinimo kreiptųsi būtent į antstolį. Itin palankiai gyventojai vertina antstolių teikiamas teisines paslaugas. Tyrimų centro „Vilmorus“ 2014 m. atliktos apklausos duomenimis, 88 proc. vartotojų patenkinti antstolių paslaugomis.70 proc. faktinių aplinkybių konstatavimu pasinaudojusių antstolių klientų pripažino, kad paslauga jiems padėjo apginti teises ar interesus.

Beje, šių metų kovą atliktos apklausos duomenimis, gyventojai antstolių profesijai prognozuoja ilgiausią gyvavimą, o trumpiausią – notaro profesijai. 64,5 proc. apklaustųjų nuomone, ateityje notarai taps nereikalingi dėl to, kad žmonės galės visus reikalus susitvarkyti internetu. Juk notaras konfliktų nesprendžia, o formalias procedūras gali atlikti ir techninės priemonės. Antstolio darbas visai kitoks: prievolių vykdymo procese apstu konfliktų, kurių joks robotas neišspręs. Argi robotas galėtų perduoti vaiką? Todėl tik 12,8 proc. apklaustųjų mano, kad antstolius greitai pakeis interneto galimybės. Paprastai kalbant, antstoliai taps nereikalingi tik tada, kai nebebus savo prievolių nevykdančių žmonių.

Kokių teismo sprendimų vykdymas paprastai trunka ilgiausiai ir sukelia daugiausiai problemų?

Ilgiausiai tęsiasi vaikams priteisto išlaikymo išieškojimas bei labai didelių skolų išieškojimas.

Daugiausiai problemų sukelia neturtinio pobūdžio sprendimų (dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaikų perdavimo, statinių griovimo, įvairių įpareigojimų ir pan.) vykdymas.

Šiuo metu antstolių kontorose vykdomas išlaikymo išieškojimas iš 65 tūkst. tėvų, kurie jo nemoka geranoriškai. Sunkiai sprendžiama problema – kad dalis skolininkų slepia pajamas ir imituoja nemokumą (dirba nelegaliai, gauna atlygį „vokeliuose“). Jeigu tokie asmenys neturi ir savo vardu registruoto turto, iš jų neįmanoma nieko išieškoti. Kartais, vaikus auginančioms mamoms kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas, pavyksta įrodyti, kad tėvai piktybiškai vengia pareigos išlaikyti savo vaikus, (pavyzdžiui, būdami darbingi nedirba legaliai). Teismai skiria jiems laisvės apribojimo ar net laisvės atėmimo bausmes, įpareigoja pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje. Tačiau ir tokios bausmės nebūtinai atneša laukiamų rezultatų. Kuo gali savo vaikams padėti žmogus, uždarytas už grotų!? Bet turime ir gerų žinių: antstoliams pateikiamų naujų reikalavimų išieškoti skolas skaičius laipsniškai mažėja.

Didelės skolos problemiškos dėl to, kad skolingoji pusė būna suinteresuota kuo ilgiau pati naudotis savo lėšomis ar turtu, o ne „atiduoti“ jį kreditoriui. Pasitelkiamos visos įmanomos priemonės, skundžiami visi antstolio veiksmai ir stengiamasi procesą kiek įmanoma ilgiau vilkinti. 

Kaip ir užsiminėte, antstoliams 2018 metais pateikta 6 proc. mažiau reikalavimų išieškoti įvairias skolas, nei metais prieš tai. Kaip manote, kokios to priežastys?

Akivaizdu, kad ginčų sprendimo tradicijos Lietuvoje keičiasi į gera. Naujų vykdomųjų dokumentų skaičius kasmet sumažėja vidutiniškai po 10 proc. Taip pat stabiliai mažėja „nykštukinių“ skolų išieškojimo poreikis ir mastas. Pavyzdžiui, naujų reikalavimų išieškoti mažiausias – iki 60 Eur – skolas antstoliams praėjusiais metais pateikta 11 proc. mažiau, negu 2017 m. Vadinasi, daugėja sąžiningų žmonių, kurie elementarias prievoles įvykdo savarankiškai

Skolų portfeliui trauktis šiek tiek padeda ir demografinė situacija, bet esminės priverstinio skolų išieškojimo poreikio mažėjimo priežastys, manyčiau, yra kitos: tai gerėjanti atsiskaitymų drausmė ir gerėjantis ginčo šalių bendradarbiavimas. Žmonės noriai naudojasi antstolių teisinėmis paslaugomis – dokumentų įteikimu, ikiteisminiu skolų išieškojimu, faktinių aplinkybių konstatavimu ir kitomis – kurios dažnai padeda daugelį ginčų išspręsti be teismo.

Kaip manote, ko turėtų imtis valstybės institucijos ir kas turėtų būti padaryta, kad skolininkų ir skolų dar labiau mažėtų?

Sutinku, kad vien moralizuodami ar smerkdami tokius žmones, problemos neišspręsime. Bet neišspręsime jos ir besąlygiškomis nuolaidomis prasiskolinantiems, nes tai jau virsta tolerancija piktnaudžiavimui. Kuo daugiau valstybėje tolerancijos prievolių nevykdymui, tuo mažiau lieka dėmesio savo pareigoms, pagarbos teismams ir kitoms valstybės institucijoms. Kodėl 50 baudų nesumokėjęs asmuo turėtų stengtis nepadaryti 51 pažeidimo, jeigu jis žino, kad ir toliau gaus valstybės pašalpas, iš kurių baudos nebus išieškomos? Taigi, jeigu mūsų valstybėje susitariama, kad skolas mokėti reikia, tai tokio susitarimo ir turėtų būti laikomasi visuose lygiuose, įskaitant įstatymų leidybos lygį. Sėkmingiau bristi iš skolų padėtų kompleksinės priemonės, orientuotos į skirtingas įsiskolinusių žmonių grupes. Sąžiningo atsiskaitymo siekiantiems asmenis būtų racionalu taikyti minimalias priverstinio išieškojimo priemones. Nesąžiningiems – nuobaudos neišvengiamumą užtikrinančias kompleksines priemones. O socialiai pažeidžiamiems – padėti integruotis ir suteikti valstybės paramą, kad jie nebūtų verčiami „amžinais skolininkais“.

Kitas visos valstybės darbas yra gyventojų finansinio raštingumo ugdymas. Visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai atskleidžia, kad didžioji dalis žmonių Lietuvoje nežino svarbiausių atsakingos finansinės elgsenos taisyklių, taip pat netinkamai suvokia pradelstų įsiskolinimų reikšmę savo ir šeimos finansinei gerovei. 2018 m bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 15 proc. Lietuvos gyventojų visiškai nežino arba tiksliai nežino, ar jie kam nors skolingi. Tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor‘s Ratings Services“ duomenimis, Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai vertinami kaip vidutinio lygio – tik 39 proc. suaugusiųjų laikomi finansiškai raštingais.

Sprendžiant skolų problemas, svarbu visiems susitelkti: mokyti finansinio raštingumo vaikus, gyventojams atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, o turintiems skolų – bendradarbiauti su kreditoriais, Valstybine mokesčių inspekcija, advokatais ir nesiskolinti naujų sumų, siekiant padengti senas skolas.

Gal galėtumėte apibūdinti, kokia antstolių nuomonė apie skolų išieškojimo bendroves?

Ikiteisminio skolų išieškojimo bendrovės veikia daugelyje valstybių. Dėl jų veiklos nekyla ypatingų klausimų tose šalyse, kur ši teisinė veikla tinkamai reglamentuota (pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje). Lietuvoje specialaus reglamentavimo kol kas nėra. Tačiau, Lietuvos antstolių rūmų žiniomis, ir pačios skolų išieškojimo bendrovės pripažįsta, kad to reikia.2018 m. Seime jau įregistruotas Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas, kuris turėtų apibrėžti esminius šių įmonių veiklos kainodaros principus ir nepalikti galimybės nesąžiningiems išieškojimo paslaugų teikėjams didinti savo pelnus, nepagrįstai užtęsiant skolų administravimo procedūras bei auginant palūkanas.

Gal galite papasakoti, koks šiandien yra tipinis skolininkas? Ar jis keičiasi, palyginus su ankstesniais metais?

Statistinis Lietuvos skolininkas – tai 44,4 metų, nevedęs arba išsiskyręs vyras. Kasmet jis tampa vis labiau mobilus ir vis aktyviau besinaudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Popierinius laiškus pakeičia komunikavimas su antstolių kontoromis elektroniniu paštu, vis aktyviau naudojamasi galimybe prisijungti prie elektroninės vykdomosios bylos ir joje susirasti reikiamą informaciją.

Taip pat daugėja skolingų žmonių, kurie stengiasi bendrauti su antstoliais ir kreditoriais. Tokiems žmonėms galėtume dar veiksmingiau padėti, jei būtų pritarta Lietuvos antstolių rūmų siūlymui suteikti antstoliams teisę Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka savarankiškai mažinti periodinių išskaitų dydį, atidėti arba išdėstyti dalimis skolos mokėjimą, atsižvelgiant į skolininko sveikatos būklę ir finansinę padėtį.

Ar bendraujate su kolegomis antstoliais kaimyninėse valstybėse, ar jų problemos panašios į Lietuvos antstolių?

Žinoma, bendraujame, ir labai aktyviai. Lietuvos antstolių rūmai yra Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų organizacijos nariai, o ši organizacija vienija 93 valstybių profesines organizacijas iš Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos bei Afrikos.

Viena iš bendrų problemų – skolininkų priešiškumas, ji aktuali visame pasaulyje. Tiesa, antstoliai labiau gerbiami tose šalyse, kur veikia valstybinės sprendimų vykdymo sistemos. Nors realiai išieškomų skolų dalis ten būna menka, valdžios institucijos stengiasi palaikyti tas valstybines sistemas. Todėl tokiose valstybėse kaip, pavyzdžiui, Rusija, Azerbaidžanas, antstoliai viešumoje liaupsinami, jiems teikiami valstybiniai apdovanojimai, o skolininkai pašiepiami ir smerkiami.

Daugumoje privačias antstolių sistemas turinčių valstybių stinga antstolių veiklos įkainių reglamentavimo nuoseklumo ir stabilumo, kadangi įvairias pataisas inicijuojantys valdžios atstovai labiau rūpinasi savo reitingais, negu skolų išieškojimo sistemos efektyvumu.

Tačiau su užsienio antstoliais kalbamės ne vien apie problemas. Įdomu ir naudinga pasidalinti profesine patirtimi, tai mums padeda tobulėti. Ypač daug bendraujame su kolegomis iš kaimyninių Baltijos šalių: Lietuvos, Latvijos ir Estijos skolų išieškojimo sistemos yra labai panašios. Būdami lyderiais teisinių paslaugų srityje (teikiame net 9 rūšių paslaugas, turime sukaupę unikalų faktinių aplinkybių konstatavimo patirties bagažą), padedame šias gyventojams naudingas paslaugas plėtoti ir kitose šalyse. Estijos antstoliai perėmė mūsų patirtį nuo 2018 m. įdiegdami faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą (Lietuvoje ji teikiama nuo 2003 m.). Šios paslaugos teikimo ir plataus pritaikymo rekomendacijas taip pat parengėme Moldovos, Gruzijos, Bulgarijos antstoliams. Latvijos antstoliams perteikėme savo patirtį įteikiant užsienio dokumentus užsienio dokumentų.  Anksčiau teismų vykdyta užsienio dokumentų įteikimo funkcija Lietuvos antstoliams perduota nuo 2016 m. sausio 1 d., o Latvijos antstoliai šią paslaugą pradėjo teikti tik šiais metais. 2013 m. Lietuva pirmoji Baltijos šalyse įdiegė ir visiškai elektronines skolininkų turto varžytynes. Šia mūsų patirtimi taip pat labai domisi užsienio kolegos.

Kokią įtaką antstolių veiklai daro modernėjančios technologijos? Ar šioje profesijoje jų integracija svarbi?

Šiuolaikinės technologijos antstolių veiklą daro modernesne. Be jų antstolio darbas jau nebeįsivaizduojamas. Buvusi „popierinė” vykdomoji byla laipsniškai tampa elektronine vykdomąja byla. Didžioji dalis sprendimų vykdymo procedūrų atliekama virtualioje erdvėje. Vykdomasis dokumentas gali būti surašomas, pateikiamas antstoliui ir grąžinamas išieškotojui elektroniniu būdu. Proceso šalys gali internetu sekti sprendimo vykdymo eigą, teikti prašymus, įvairius dokumentus ir inicijuoti procesinius veiksmus.

Šiuo metu, bendradarbiaudami su Teisingumo ministerija, rengiame Civilinio proceso kodekso pakeitimus, kuriais siūloma keisti proceso šalių informavimo tvarką ir registruota pašto siunta informuoti tik apie pirminius vykdymo veiksmus, o didžiąją dalį vėlesnės informacijos teikti elektroniniu būdu. Taip asmenys būtų skatinami vis aktyviau dalyvauti elektroninėje vykdomojoje byloje. Tuo pačiu racionaliomis, pagrįstomis priemonėmis būtų mažinamos ir  priverstinio išieškojimo išlaidos. Preliminariais skaičiavimais, siūlomas informavimo pertvarkymas asmenims, išieškojimo procese dengiantiems skolas iki 300 Eur. sprendimo vykdymo išlaidas sumažintų penktadaliu.

Beje, technologinės pažangos požiūriu Lietuvos skolų išieškojimo sistema yra pavyzdys daugeliui užsienio valstybių. Bulgarijos parlamento Teisės komiteto pirmininkas Danail Kirilov, 2016 m. lapkritį vykusios konferencijos metu Lietuvoje įdiegtas elektronines sprendimų vykdymo procedūras apibūdino žodžiais  „Tai – svajonė“. 2017 m. kovą surengtoje konferencijoje Lenkijos antstolių organizacijos vadovai pripažino, kad Lietuvoje įdiegtų elektroninių sprendimų vykdymo procedūrų įvairovė ir jų teikiama praktinė nauda yra sektinas pavyzdys Lenkijai, kur antstolių veiklos modernizavimas taip pat įgauna pagreitį.

Raktažodžiai
Close
Close