Dažniausiai pasitaikantys atvejai, kai Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateikti skundai pripažįstami nepagrįstais

2018 m. gegužės 25 d. pradėjus taikyti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ypač padidėjo Lietuvos gyventojų informuotumas apie duomenų ir privatumo apsaugą bei šios srities žmogaus teises. Asmenų aktyvumą ginant teises į asmens duomenų ir privatumo apsaugą rodo ir ypač išaugęs Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) gaunamų skundų skaičius.

2017 m. inspekcija gavo 480 asmenų skundų, 2018 m. – 859. Palyginti šių dvejų metų statistiką gautų skundų padaugėjo 78 proc., o vien per 2019 m. I ketv. inspekcija jau yra gavusi 584 skundus. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad pasitaiko nemažai atvejų, kai skundai pripažįstami nepagrįstais ir jų nagrinėjimas nutraukiamas. Tokių atvejų daugiausia pasitaiko tokiose 5 srityse kaip tiesioginė rinkodara, vaizdo stebėjimas, asmens duomenų tikrinimas registruose, skolininko asmens duomenų perdavimas, duomenų tvarkymas vykdant teisinę prievolę.

• Neretai nepagrįstai skundžiamasi dėl tiesioginės rinkodaros, kai asmenims atrodo, kad po 2018 m. gegužės 25 d. iš jų turėtų būti gautas pakartotinas sutikimas tvarkyti asmens duomenis.
• Vaizdo stebėjimo atveju nepagrįstais pripažįstami tokie skundai, kai yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros nevykdo vaizdo stebėjimo arba jos yra muliažai, asmuo vykdo vaizdo stebėjimą jam priklausančioje teritorijoje kaip fizinis asmuo ir tik saugumo tikslais (veikla nesusijusi su vykdomu verslu ar profesija), vaizdo stebėjimas vykdomas keliems asmenims priklausančioje erdvėje gavus šių asmenų daugumos sutikimą.
• Dėl asmens duomenų tikrinimas registruose neretai asmenys klaidingai suvokia, kad jų asmens duomenys gali būti renkami tik jų sutikimu arba kad jų asmens duomenų tvarkymas yra draudžiamas. Nemaža dalis skundų yra atmetama, kai nustatoma, kad asmens duomenys buvo rinkti ne apie pareiškėją, o apie bendraturtį arba esamą (buvusį) turto savininką.
• Dėl skolininko asmens duomenų perdavimo vienas iš dažniausiai pasitaikančių atvejų, kai asmens duomenys yra perduodami tvarkyti kitam duomenų tvarkytojui siekiant išieškoti skolą ir tai atliekama teisėtai bei tam nereikia asmens sutiko.
• Dėl duomenų tvarkymo vykdant teisinę prievolę neretai asmenys nepagrįsta skundžia tam tikras institucijas, kai jos prašo pateikti tam tikrus asmens duomenis, atsižvelgdamos, kad tokių asmens duomenų tvarkymą vykdyti jas įpareigoja tesiės aktai. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tuo atveju, jei duomenis tvarkyti būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė. Tokia prievolė dažniausiai suteikiama valstybės ir savivaldybių institucijoms, taip pat kitiems subjektams. Dažniausiai tokią prievolę pagrindžia subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, pvz., Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, Teisėjų tarybos nutarimai, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas ir kt.
• Duomenų subjekto teisių įgyvendinimo atveju asmenys kreipiasi į jų asmens duomenis tvarkančias organizacijas dėl savo teisių įgyvendinimo tikisi tuojau pat gauti atsakymą, o jo negavę skundžiasi inspekcijai. Dėl tokių atvejų reikėtų dar kartą atkreipti dėmesį, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas numato 1 mėnesio terminą atsakymui pateikti.

VDAI, išanalizavusi nepagrįstais pripažintus skundus, išsamesnį atvejų paaiškinimą pateikė metodiniame dokumente „Dažniausiai pasitaikantys atvejai, kai Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateikti skundai pripažįstami nepagrįstais“

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos informacija