AdvokatūraTeismai

ESTT: vienuolis, turintis advokato statusą vienoje valstybėje nareje, gali būti registruojamas advokatu ir kitoje valstybėje narėje

Gegužės 7 dieną ES Teisingumo Teismo (ESTT) didžioji kolegija priėmė prejudicinį sprendimą byloje dėl 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/5/EB, skirtos padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija.

Vienuolis Eirinaios yra Petra vienuolyno, esančio Kardicoje (Graikija), vienuolis. 2015 m. birželio 12 d. prašymu vienuolis Eirinaios paprašė Atėnų advokatų asociacijos (DSA) įtraukti jį į specialųjį Atėnų advokatūros tvarkomą praktikuojančių advokatų sąrašą kaip advokatą, kuris atitinkamą profesinį vardą įgijo kitoje valstybėje narėje, būtent Kipre. DSA šį prašymą atmetė.

Ji rėmėsi nacionalinės teisės nuostatomis, susijusiomis su vertimosi advokato profesija ir vienuolio statuso nesuderinamumu, ir padarė išvadą, kad šios nuostatos taip pat taikomos advokatams, kurie ketina užsiimti šia profesija Graikijoje pagal buveinės valstybėje suteiktą profesinį vardą. DSA iš esmės teigė, kad nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos vienuoliai negali būti advokatai, pateisinami taisyklėmis ir pagrindiniais principais, reglamentuojančiais vertimąsi advokato profesija priimančiojoje valstybėje narėje. Šiuo klausimu ši institucija manė, kad vienuolio statusas jam neleidžia, atsižvelgiant į šias taisykles ir principus, pateikti tokių garantijų: be kita ko, būti nepriklausomam nuo dvasinės vadovybės, kuriai jis priklauso, visiškai atsiduoti advokato profesinei veiklai, gebėti nagrinėti bylas konfliktinėmis sąlygomis, realiai įsisteigti atitinkamo teismo apylinkėje ir laikytis draudimo teikti paslaugas nemokamai.

ESTT šiandien išaiškino, kad 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/5/EB, skirtos padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija, 3 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti kaip draudžiančią nacionalinės teisės normą, pagal kurią neleidžiama vienuolio statusą turintį advokatą, įregistruotą kaip advokatą buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje, įregistruoti priimančiosios valstybės narės kompetentingoje institucijoje, kad jis galėtų užsiimti savo profesija, naudodamasis buveinės valstybėje suteiktu profesiniu vardu, nes pagal šias teisės normas vienuolio statusas nedera su advokato praktika.

Advokatas, pageidaujantis verstis advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje įgijo savo profesinę kvalifikaciją, turi registruotis tos valstybės narės kompetentingoje institucijoje, kuri tokią registraciją privalo atlikti atsižvelgdama į pažymėjimą apie jo registraciją kilmės valstybės narės kompetentingoje institucijoje. Pažymėjimo, kuriuo patvirtinama registracija buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje, pateikimas priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai yra vienintelė sąlyga, kurią suinteresuotasis asmuo turi įvykdyti, kad būtų įregistruotas priimančiojoje valstybėje narėje ir galėtų verstis praktika šioje valstybėje narėje pagal buveinės valstybėje narėje suteiktą profesinį vardą.

ESTT pabrėžė, kad reikia skirti advokato, pageidaujančio verstis advokato praktika priimančiojoje valstybėje narėje pagal savo buveinės šalies profesinį vardą, įregistravimą šios valstybės narės kompetentingoje institucijoje, nuo paties advokato profesinės veiklos vykdymo minėtoje valstybėje narėje, kai šiam advokatui, remiantis minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalimi, taikomos profesinę veiklą ir profesinę etiką reglamentuojančios nacionalinės teisės taisyklės, galiojančios toje pačioje valstybėje narėje.

Back to top button