Teismai

LAT: spręsdamas turto pardavimo tvarkos, leidimo parduoti įkeistą turtą kaip turtinį vienetą fizinio asmens bankroto procese klausimus, teismas negali teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatyti vien remdamasis vienos ar kitos bylos šalies nuomone

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija gegužės 2 dieną priėmė nutartį dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, nekilnojamojo hipoteka įkeisto turto realizavimo fizinio asmens bankroto byloje, kai turtas priklauso ne tik bankrutuojančiam asmeniui, bet ir kitam bendraturčiui.

Atkreiptas dėmesys, kad jau teismų praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai vienam iš bendraskolių fizinių asmenų iškeliama bankroto byla, tai abiem bendraskoliams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis ir hipoteka įkeistas turtas, nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes (už turto vienetą gali būti mokama daugiau, negu jį parduodant dalimis), parduodamas FABĮ nustatyta tvarka, t. y. tokio turto pardavimą varžytynėse vykdo bankroto administratorius ir įstatymo nustatyta tvarka turtas įkaito davėjo pasiūlytam pirkėjui gali būti parduodamas tik tuo atveju, jei toks asmuo siekia įsigyti ne dalį, o visą įkeistą turtinį vienetą. Tokia kasacinio teismo praktika akcentuoja būtent kompleksišką hipoteka įkeisto turto, priklausančio tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek bankrutuojančiam fiziniam asmeniui, tiek tretiesiems nebankrutuojantiems asmenims, pardavimą ir atitinka hipoteką reglamentuojančias teisės normas.

Vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos kreditoriaus interesai negali būti suabsoliutinami. Hipotekos institutas grindžiamas ir bendraisiais teisės principais, inter alia, proporcingumo ir tinkamos suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyros. CK 4.194(1) straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus pareiga išieškojimą vykdyti kuo ekonomiškiau; kreditorius negali nepagrįstai praturtėti skolininko (įkaito davėjo) sąskaita. Skolininko interesai priverstinio skolos išieškojimo procese užtikrinami visų pirma teisingai įkainojant įkeistą turtą ir siekiant realizuoti turtą įstatymų nustatyta tvarka už maksimaliai artimą komerciškai pagrįstą kainą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad FABĮ 27 straipsnis 2018 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. XIII-1154 buvo papildytas 8 dalimi (papildymas įsigaliojo 2018 m. birželio 26 d.), pagal kurią, kai parduodamas keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ne visiems bendraturčiams iškelta bankroto byla ir antstolis išieškojimą iš bendraturčių, kuriems nėra iškelta bankroto byla, yra nukreipęs į šį turtą, teismas bendraturčio ar kreditoriaus prašymu, gavęs visų bendraturčių sutikimą, gali leisti bankroto administratoriui arba antstoliui parduoti visą turtą, jeigu toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis. Už turtą gautos lėšos paskirstomos proporcingai pagal bendraturčiams priklausančias turto dalis. Taigi nauja FABĮ 27 straipsnio redakcija sureguliavo bankrutuojančiam ir nebankrutuojantiems asmenims bendrąja jungtine ar bendrąja daline nuosavybe priklausančio turto pardavimo tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, FABĮ 27 straipsnis 8 dalimi papildytas pripažįstant ir siekiant įteisinti teisminės praktikos formuojamas taisykles bei pašalinti įstatymo spragą. Taigi, pagal naująją FABĮ 27 straipsnio redakciją, kai į bendrąja nuosavybės teise valdomą turtą yra nukreipiamas išieškojimas bankrutuojančio asmens skoloms dengti bankroto byloje ir nebankrutuojančio asmens skoloms dengti CPK nustatyta tvarka užvedus vykdomąją bylą, teismas kreditoriaus ar skolininko prašymu gali leisti administratoriui ar antstoliui pardavinėti turtą kaip vientisą objektą, jei pardavinėjant turtą kaip vienetą galima gauti didesnę kainą nei pardavinėjant jį dalimis ir jei tai atitinka kreditoriaus ir (ar) skolininko interesus.

Nagrinėjamoje byloje kreditorius, sprendžiant dėl bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, pareiškė pageidavimą, kad bankrutuojančio asmens ir jo sutuoktinės bankui įkeistas turtas (butas) būtų parduotas ne dalimis, o bankroto procese kaip nedalomas turtinis vienetas, nes, banko nuomone, tokiu būdu parduodant butą už jį galima gauti didesnę kainą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bankrutuojančio asmens sutuoktinė išreiškė nesutikimą su savo turto (buto) dalies pardavimu bankroto procese, tačiau nesiaiškino nesutikimo pagrįstumo. Nors teismai teisingai nurodė, kad kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje akcentuojamas kompleksiškas įkeisto turto pardavimas, kad pagal FABĮ 27 straipsnio 8 dalies nuostatas teismas gali leisti parduoti visą turtą, jei toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu parduodant dalimis, tačiau iš esmės neaiškino banko nurodytų aplinkybių (dėl didesnės kainos parduodant butą kaip turtinį vienetą) pagrįstumo, prašymą atmetė, remdamasis iš esmės buto bendraturčių nuomone, jog didesnę kainą galima gauti turtą parduodant dalimis, ir prašymo netenkino.

Teismai nepagrįstai suabsoliutino pareiškėjo sutuoktinės nesutikimą parduoti butą kaip turtinį vienetą, nepagrįstai iš esmės nenustatė ir nepalygino įkeisto turto, kaip turtinio vieneto, ir bendraturčiams priklausančių atskirų jo dalių galimų pardavimo kainų, siekdami užtikrinti tiek kreditoriaus, tiek skolininkų (bendraturčių) interesą, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą. Spręsdamas turto pardavimo tvarkos, leidimo parduoti įkeistą turtą kaip turtinį vienetą bankroto procese klausimus, teismas negali teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatyti vien remdamasis vienos ar kitos bylos šalies nuomone dėl didesnės turto kainos parduodant jį vienu ar kitu būdu.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, t. y. tai, kas turi būti aptarta plane. Pagal šios normos nuostatas greta kitų reikalavimų plane turi būti nurodytas numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu (3 punktas). Šią normą aiškinant sistemiškai su FABĮ 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pagal kurias teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, FABĮ 27 straipsnio, reglamentuojančio turto pardavimą fizinio asmens bankroto procese, 8 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad tuo atveju, kai teismui pateiktas ne tik fizinio asmens bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, bet ir kreditoriaus prašymas leisti bankroto administratoriui parduoti visą turtą tikėtinai už jį gaunant didesnę kainą negu parduodant dalimis, sprendimas dėl mokumo atkūrimo plano (ne)tvirtinimo negali būti priimtas, kol tinkamai neišspręstas klausimas dėl turto pardavimo tvarkos. Ši tvarka, remiantis FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, laikytina sudėtine mokumo atkūrimo plano dalimi.

 

Raktažodžiai
Close
Close