Teismai

ESTT apie PVM direktyvos taikymą specialios smulkaus verslo įmonėms skirtos schemos atveju

ES Teisingumo Teismas (ESTT) gegužės 2 dieną priėmė prejudicinį sprendimą byloje, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prašė išaiškinti PVM direktyvos nuostatas.

LVAT teismas iš esmės siekė sužinoti, ar PVM direktyvos 282–292 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad kai tiekimą tam pačiam pirkėjui sudaro du nekilnojamojo turto objektai, kurie yra susiję savo pobūdžiu ir dėl kurių sudaryta viena pirkimo–pardavimo sutartis, ir kai viršijama šioje direktyvoje įtvirtintai specialiai smulkaus verslo įmonėms skirtai schemai taikyti numatyta metinės apyvartos riba, apmokestinamasis asmuo turi sumokėti mokestį nuo viso ginčo tiekimo vertės, t. y. atsižvelgdamas į šį tiekimą sudarančių dviejų objektų vertę, net jei atsižvelgus į vieno iš šių objektų vertę minėta metinė riba nebūtų viršyta. Pareiškėja A. Jarmuškienė ginčijo Valstybinės mokesčių inspekcijos jai apskaičiuotas PVM sumas.

ESTT teisėjų kolegija nusprendė, kad 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 282–292 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad kai tiekimą tam pačiam pirkėjui sudaro du nekilnojamojo turto objektai, kurie yra susiję savo pobūdžiu ir dėl kurių sudaryta viena pirkimo-pardavimo sutartis, ir kai viršijama šioje direktyvoje įtvirtintai specialiai smulkaus verslo įmonėms skirtai schemai taikyti numatyta metinės apyvartos riba, apmokestinamasis asmuo turi sumokėti mokestį nuo viso ginčo tiekimo vertės, t. y. atsižvelgdamas į šį tiekimą sudarančių dviejų objektų vertę, net jei atsižvelgus į vieno iš šių objektų vertę minėta metinė riba nebūtų viršyta.

Ši išvada pagrindžiama ir specialia smulkaus verslo įmonėms skirta schema siekiamu tikslu. Iš tiesų, ja numatytos supaprastintos administracinės procedūros, skirtos smulkaus verslo įmonių steigimui, veiklai ir konkurencingumui sustiprinti ir protingam santykiui tarp administracinių mokesčių kontrolės išlaidų ir tikėtinų mažų mokestinių pajamų išlaikyti. Taigi šia schema siekiama sutaupyti smulkaus verslo įmonių ir mokesčių administratorių tokias administracines išlaidas. Atitinkamos mokesčių institucijos ir apmokestinamojo asmens administracinės išlaidos nesumažėtų, jeigu reikėtų atlikti atskirus skaičiavimus, susijusius su toje pačioje pirkimo–pardavimo sutartyje numatyto vieno ir to paties tiekimo skirtingomis prekėmis. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją kaip PVM direktyvoje įtvirtintos bendros sistemos išimtis speciali smulkaus verslo įmonėms skirta schema turi būti taikoma tik tiek, kiek tai reikalinga jos tikslui pasiekti, o ir pati schema turi būti aiškinama siaurai.

Back to top button