Medikas, netinkamai atlikęs chirurginę intervenciją, dėl kurios mirė žmogus, pripažintas kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo
Chirurgas urologas, operacijos metu operuodamas pacientą, netinkamai atliko chirurginę intervenciją – pažeidė kraujagyslę (kairiąją išorinę klubinę veną), dėl ko išsivystė ūminis vidinis kraujavimas ir pacientas mirė.
Pirmosios instancijos teismas mediką, kurio operuotas pacientas klinikoje „Kardiolita“ mirė, pripažino kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Teismas medikui skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidėdamas tokiam pačiam laikotarpiui; taip pat atėmė iš jo teisę dirbti medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose vienerius metus. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad chirurgas yra kaltas dėl paciento mirties, tačiau pakeitė bausmę – vietoj lygtinio laisvės atėmimo skyrė piniginę baudą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (bylos Nr. 2K-78-511/2019) palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą su pakeitimais, nurodė, kad gydytojas operacijos metu buvo nepakankamai apdairus, nenumatė, kad, pažeisdamas greta operuojamos vietos esančią klubinę veną, gali sukelti padarinius – žmogaus mirtį, nors pagal savo, kaip gydytojo urologo, išsilavinimą, patirtį ir kompetenciją turėjo ir galėjo tokius padarinius numatyti.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. „Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą ir numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan.“, – konstatavo kasacinis teismas.
LAT teisėjų kolegija sutiko su prokuroro nuomone, kad pirmosios instancijos teismas gydytojui pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, atidėdamas jos vykdymą. Tačiau vis dėlto įvertinus, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei penkeri metai, per tą laiką medikas naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dirba užsienio valstybėje, teisėjų kolegijos nuomone, šalia paskirtos bausmės jos paskirtį geriausiai įgyvendinti padėtų ir kita įstatyme nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė – veikos padarymo metu maksimali įstatyme nustatyto dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą – 25 MGL (941 Eur) dydžio įmoka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
