Antstoliai

Antstolių susirinkime atnaujintos antstolių savivaldos institucijos ir apibrėžti veiklos tikslai

Balandžio 17 d. įvykusiame antstolių susirinkime atnaujintos antstolių savivaldos institucijos ir apibrėžti veiklos tikslai artimiausiems ketveriems metams.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininke antrai kadencijai išrinkta Vilniaus antstolė Inga Karalienė. Kartu su ja prezidiume darbą tęs antstoliai Svetlana Kastanauskienė (Švenčionys), Sonata Vaicekauskienė (Kaunas) ir Vitalis Milevičius (Vilnius). Naujas, o kartu ir jauniausias prezidiumo narys – Marijampolės antstolis Laurynas Lukšys.

Antstolių garbės teismui vadovaus ligšiolinis pirmininkės pavaduotojas, Vilniaus antstolis Irmantas Gaidelis. Antrajai kadencijai taip pat išrinkta antstolė Audronė Adomaitienė (Kaunas). Nauji antstolių garbės teismo nariai – antstolė Neringa Bacevičienė (Kaunas), antstolė Marija Gaivenė (Trakai) ir antstolis Vaidas Drungilas (Telšiai).

Dėkodama kolegoms už pasitikėjimą, Lietuvos antstolių rūmų vadovė I. Karalienė sakė sieksianti tęsti jau pradėtus darbus ir kartu drąsiau generuoti naujas idėjas, kurių reikalauja šis laikmetis. Jos žodžiais, būtent naujų ir jaunų žmonių įsiliejimas į savivaldą yra būdas praturtinti ją nauju požiūriu.

I. Karalienės teigimu, po naujausių Civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimų kečiasi ne tik kreditorių ir skolininkų, bet ir antstolių kontorų padėtis. To nulemtas iššūkis – užtikrinti stabilų sprendimų vykdymo procesą antstolių kontoroms surenkant mažiau apyvartinių lėšų. Ar įmanoma? Taip, jeigu nepritrūks politinės valios mažinti sprendimų vykdymo procese biurokratizmo naštą, atsisakyti perteklinių vykdymo priemonių ir pasitikėti antstolių gebėjimais imtis platesnės veiklos.

Lietuvos antstolių rūmai jau pradėjo konsultacijas ir Teisingumo ministerijai pateikė teisės aktų projektus dėl procesinių dokumentų valdymo optimizavimo. Siūloma keisti proceso šalių informavimo tvarką ir registruota pašto siunta informuoti tik apie pirminius vykdymo veiksmus. Taip asmenys būtų skatinami vis aktyviau dalyvauti e. vykdomojoje byloje ir tuo pačiu racionaliomis, pagrįstomis priemonėmis būtų mažinamos priverstinio išieškojimo išlaidos.

Susirinkime dalyvavęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius habil. dr. Vytautas Nekrošius pripažino, kad nuo 2003 m., kai buvo įkurti, Lietuvos antstolių rūmai kaip antstolių profesinė savivalda labai sustiprėjo. „Antstolių institucija yra vienas iš teisinės sistemos elementų, kurie negali būti griaunami, nes juos griaunant kartu griaunama valstybė ir demokratija“,– sakė prof. habil. dr. V. Nekrošius. Pasak jo, aktyviausiems antstolių savivaldos nariams galima tik padėkoti už teisingas idėjas, stiprinant teisinę valstybę.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius habil. dr. Vytautas Nekrošius

Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vyresnysis patarėjas Igor Golubajev pritarė prezidiumo pirmininkės I. Karalienės išsakytiems siūlymams siekti ekonomiškesnio sprendimų vykdymo proceso. Jo žodžiais, dabartiniame Civilinio proceso kodekse vis dar yra daug nuostatų iš senojo 1964 m. kodekso, todėl reikėtų išnaudoti permainų laikotarpį ir transformuoti požiūrį į skolų išieškojimą. „Neturėtų būti suabsoliutinamas skolininkas ir neturėtų vien juo rūpintis valstybė. Reikia atsikratyti senųjų normų balasto ir sukurti ekonomišką, skaidrų procesą,“– kalbėjo I. Golubajev.

Lietuvos antstolių rūmų informacija

Raktažodžiai
Close
Close