LAT: papildomo sprendimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiai
Balandžio 4 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį byloje, kurioje apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje dėl ieškovės apeliacinio skundo priėmė vieną nutartį, o vėliau dėl atsakovo apeliacinio skundo – kitą nutartį. Nors pačiame procesiniame sprendime nėra nurodyta, tačiau iš bylos aplinkybių galima spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas antrąjį procesinį sprendimą priėmė kaip papildomą procesinį sprendimą remdamasis CPK 277 straipsniu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus, lemiančius tinkamo proceso apeliacinės instancijos teisme nebuvimą, todėl šis procesas turi būti pakartotas ir padaryti pažeidimai pašalinti tik iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Papildomo sprendimo (nutarties) institutas savo esme neprieštarauja bylų procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančioms taisyklėms, todėl gali būti taikomas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šio instituto taikymo galimybė kasacinio teismo yra pripažįstama ir bylą nagrinėjant kasaciniame teisme. Papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą. Papildomas sprendimas gali būti priimamas tik CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomo sprendimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiai.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nurodė, kad teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės apeliacinį skundą. Iš teismo nutarties turinio akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas šiame teismo posėdyje atsakovo apeliacinio skundo nenagrinėjo ir netyrė. Atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo papildomu procesiniu sprendimu išspręsti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų, todėl padarė proceso teisės normų pažeidimą. Šis proceso teisės normų pažeidimas pasireiškė tuo, kad nagrinėjama byla apeliacinio proceso tvarka buvo išnagrinėta ir visos bylai turinčios reikšmės aplinkybės nustatytos tarsi dviem etapais, priėmus ir paskelbus du baigiamuosius teismo aktus, t. y. byla nebuvo užbaigta vienu baigiamuoju teismo aktu.
Teisėjų kolegija sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas konstatuoti bylų nagrinėjimo nepertraukiamumo principo pažeidimą. Šis pažeidimas yra esminis civilinio proceso teisės normų pažeidimas, turintis reikšmę teisingam bylos išsprendimui, nes nagrinėjamu atveju egzistuoja hipotetinė galimybė, kad jei apeliacinės instancijos teismas būtų abiejų šalių apeliacinius skundus išnagrinėjęs ir bylai reikšmingas aplinkybes nustatęs iki teismo baigiamojo akto priėmimo ir paskelbimo, bylos išnagrinėjimo rezultatas galimai būtų buvęs kitoks. O tai sukelia pagrįstą abejonę dėl tokio baigiamojo teismo akto teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien šios hipotetinės aplinkybės pakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog padarytų proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Be to, nagrinėjamoje byloje tai turi ir praktinę reikšmę. Kai ieškovė teikia apeliacinį skundą dėl ieškinio, o atsakovas dėl priešieškinio reikalavimų išsprendimo, kai tiek ieškinio, tiek dalis priešieškinio reikalavimų yra susiję su tinkamu teisių gynimo būdų ir nuostolių atlyginimo esant darbų atliktų pagal rangos sutartį trūkumams taikymu, tik kartu išnagrinėjus ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus galima tinkamai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuspręsti dėl tinkamo civilinių teisių gynimo būdų taikymo.
Kasacinis teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išdėstyti imperatyvais dėl teismo baigiamojo akto vientisumo ir surašymo iki teismo baigiamojo akto paskelbimo: baigiamasis teismo aktas – tai vienas teisės aktas, vienas dokumentas, o ne keletas teisės aktų – dokumentų, juo labiau ne keletas skirtingu laiku surašytų ir priimtų teisės aktų – dokumentų. Baigiamasis teismo aktas negali būti nevientisas.
