ESTT: Oro vežėjas privalo mokėti kompensaciją keleiviams už skrydžio atidėjimą trims ar daugiau valandų, kai orlaivio padanga sugadinama dėl ant kilimo ir tūpimo tako gulinčio varžto, tik jeigu jis nepanaudojo visų turimų priemonių skrydžio atidėjimo laikui sutrumpinti
Balandžio 4 dieną ES Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė dar vieną prejudicinį sprendimą dėl 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, aiškinimo.
Ginčas kilo tarp keleivio ir oro vežėjos Germanwings dėl prašymo išmokėti kompensaciją už šios bendrovės vykdyto skrydžio atidėjimą. W. Pauels rezervavo Germanwings skrydį iš Dublino (Airija) į Diuseldorfą (Vokietija). Šis skrydis buvo atidėtas ir į paskirties vietą pavėluota atvykti tris valandas ir dvidešimt aštuonias minutes.
Germanwings atsisakė patenkinti W. Pauels prašymą išmokėti kompensaciją remdamasi tuo, kad atitinkamas skrydis buvo atidėtas dėl orlaivio padangos sugadinimo dėl ant kilimo ir tūpimo tako gulinčio varžto – aplinkybės, kuri turi būti laikoma ypatinga, kaip tai suprantama pagal Sąjungos reglamentą dėl keleivių teisių, ir dėl kurios ji atleidžiama nuo pareigos išmokėti tame reglamente numatytą kompensaciją.
ESTT išaiškino, jog oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos keleiviams, jeigu gali įrodyti, kad skrydis atšauktas arba atvykimas atidėtas trims ar daugiau valandų dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ėmusis visų pagrįstų priemonių, ir, susiklosčius tokioms aplinkybėms, – kad ėmėsi situacijai pritaikytų veiksmų ir panaudojo visas turėtas personalo, materialines ir finansines priemones, kad išvengtų atitinkamo skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui dėl tos aplinkybės, tačiau negalima reikalauti, kad, atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus tuo metu, jo auka būtų nepakeliama. Ypatingomis aplinkybėmis, kaip jos suprantamos pagal reglamentą dėl oro transporto keleivių teisių, gali būti laikomi tie įvykiai, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti
ESTT manė, kad nors oro vežėjai nuolat susiduria su orlaivių padangų sugadinimais, vien dėl ant oro uosto kilimo ir tūpimo tako gulinčio pašalinio objekto atsitrenkimo atsiradęs padangos sugadinimas negali būti laikomas dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių būdingu normaliai atitinkamo oro vežėjo veiklai. Be to, jis realiai negali kontroliuoti šios aplinkybės. Taigi ji yra ypatinga aplinkybė, kaip ji suprantama pagal reglamentą dėl oro transporto keleivių teisių. Norėdamas, kad būtų atleistas nuo pareigos mokėti kompensaciją pagal reglamentą dėl keleivių teisių, oro vežėjas taip pat turi įrodyti, kad panaudojo visas turėtas personalo, materialines ir finansines priemones, kad išvengtų atitinkamo skrydžio atidėjimo ilgam laikui dėl padangos, sugadintos dėl ant oro uosto kilimo ir tūpimo tako gulinčio pašalinio objekto, keitimo. Šiuo aspektu konkrečiai dėl padangų sugadinimo ESTT pažymėjo, kad oro vežėjai visuose oro uostuose, kuriuose vykdo veiklą, gali turėti sutartis dėl padangų pakeitimo, pagal kurias jie būtų aptarnaujami pirmenybės tvarka.
