Tech+LawUniversitetai

Technologijų proveržis: kaip priimti vertybiškai tinkamą sprendimą?

Ketvirtosios pramonės revoliucijos nulemtas technologinis proveržis atskleidžia poreikį kurti subalansuotą teisinę aplinką, ieškoti visuomenėje atramą turinčių etinių standartų, leisiančių apsaugoti galutinius vartotojus ir visuomenę nuo per daug rizikingų sprendimų vystant technologijas. Etikos klausimai yra vis svarbesni šiandien, kai socialinė tvarka nespėja paskui technologinį progresą. Šiuo metu aiškiai identifikuojamas nanotechnologijų, biologijos, informacinių technologijų ir kognityvinių mokslų sąveikos lemiamos rizikos, susijusios su galimybe pakeisti žmogaus sandarą ar asmenybę

Ypatinga etikos svarba technologijų vystymosi kontekste paskatino 2019 m. kovo 26 d. Lietuvos mokslų akademijoje surengti tarptautinę diskusiją „Technologijų plėtra ir etikos aspektai“. Diskusijos metu buvo gvildenami nelengvi technologijų etikos klausimai. Renginys skrtas paminėti ir Vilniaus universiteto 440-metį. Kaip nustatyti tinkamą metodologinę prieigą prie etinių problemų sprendimo technologijų vystymo metu? Ar galima identifikuoti universalias vertybes, padėsiančias išspręsti mokslo ir technologijų etikos klausimus? Koks teisės ir valstybės institucijų vaidmuo ir praktinės galimybės sprendžiant etines dilemas šiuo mokslo pažangos požiūriu intensyviu laikotarpiu?

Diskusiją organizavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslinė grupė „Žmogaus teisės ir technologijos“, kartu su Lietuvos mokslų akademijos Jaunąja akademija. Diskusijai moderavęs Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos pirmininkas Donatas Murauskas pabrėžė etikos svarbą moksliniuose tyrimuose ir vystant technologijas: „mokslas turi vystytis remiantis išdiskutuotais vertybiniais standartais, o naujų technologijų vystymas neturi būti pagrįstas vien ekonomine logika“. Diskusija buvo organizuojama siekiant inicijuoti platesnį įvairių sričių mokslo atstovų, filosofų, bioetikos ekspertų įsitraukimą į technologijų etikos klausimus.

Diskusijoje dalyvavusi Gento universiteto Teisės fakulteto profesorė Eva Lievens pažymėjo, kad besivystančios technologijos itin pralenkė teisinį reguliavimą. Tarptautinės teisės ekspertas Mykolo Riomerio universiteto profesorius Justinas Žilinskas pasisakė dėl minimalių tarptautinių etinių standartų, kuriais sureguliuojamas technologijų taikymas, priėmimą.

Vertinant valstybės institucijų potencialą užtikrinti etinių standartų laikymasi aptartas bioetinę priežiūrą vykdančių subjektų vaidmuo ir galimybės. Čia aktualiomis įžvalgomis pasidalino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentai Gvidas Urbonas ir Eimantas Peičius, atkreipę dėmesį į stiprintiną etikos kontrolės mechanizmą biomedicininiuose tyrimuose. Kartu bioetikos ekspertai pabrėžė skirtingų mokslo sričių specialistų kalbėjimo ir susikalbėjimo bioetikos klausimais svarbą. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai atstovavęs vyriausias specialistas Regimantas Juras pabrėžė, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba daugiau koncentruojasi į profesinės etikos standartus, o mokslo etikos klausimams spręsti būtina komunikacija tarp mokslininkų ir visuomenės.

Tarp daug dėmesio sulaukusių klausimų buvo galimybė rasti universalius vertybinius standartus ir filosofijos potencialas pasitarnauti užtikrinant teisinę tvarką. Čia itin aktyviai pasisakė diskusijoje dalyvavę Vilniaus universiteto Filosofijos fakuteto atstovai – filosofai Jonas Čiurlionis ir Vilius Dranseika. Diskusijos metu atkreipėtas dėmesys į žmonių etinio ugdymo svarbą. Kalbėdami apie filosofų pagalbą teisininkams, abu filosofai pripažino, kad filosofija teisininkams gali būti naudinga, nes gali padėti geriau suvokti dalykų esmę, be to, nemaža dalis filosofinių nuostatų tiesiogiai susijusios su teise.

Diskusijoje taip pat aktyviai dalyvavo ir kiti svečiai, tarp jų Briuselio universiteto profesorius Joseph Tanega ir Lodzės universiteto docentė Joanna Kulesza. Tikimasi, kad šioje diskusijoje užsimezgusios mintys ir vyravusi tarpdisciplininė dvasia bus geras pagrindas tolimesniems aktualiems pokalbiams technologijų etikos klausimais.

 

Tekstą parengė dr. Donatas Murauskas,  VU Teisės fakulteto tyrėjas, mokslinės teminės grupės „Žmogaus teisės ir technologijos“ vadovas, Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos pirmininkas

 

Raktažodžiai
Close
Close