Teismai

Mėnuo po reputacijos krizės: ar pasitikėjimas teisingumu vis dar vertybė?

Praėjus mėnesiui po teismų reputacijos krizės, naujausios visuomenės apklausos parodė ženklų pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis kritimą. Pastaruoju metu viešumoje keliami klausimai, kaip tai vertina teisininkų bendruomenė? Kaip susigrąžinti žmonių pasitikėjimą? Ar pasitikėjimas teisingumu Lietuvoje vis dar vertybė?

Apie tai, moderuojami Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, diskutavo BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas, prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius, Advokatų tarybos narys, doc. dr. Remigijus Merkevičius, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, prof. Šarūnas Liekis, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė ir Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.

A. Valantino teigimu, skaidrus teisingumo vykdymas visada buvo ir bus teismų veiklos prioritetas. „Galime drąsiai pasakyti, kad esame atviri – girdime, ką mums sako visuomenė, suprantame jos susirūpinimą ir į jį reaguojame. Jau sudaryta speciali darbo grupė antikorupcinei aplinkai teismuose stiprinti, taip pat įdiegtas vidinis teismų sistemos kanalas, leisiantis darbuotojams pateikti informaciją apie galimus teisės pažeidimus“, – sakė A. Valantinas.

Pasak Teisėjų tarybos pirmininko, pastarieji teismų sistemą sukrėtę įvykiai nepanaikino teisėjų drąsos priimti teisingus sprendimus, tačiau dabar labai svarbu, kad visi teismų sistemos darbuotojai jaustųsi saugiai ir sudarytų nepakančią korupcijai aplinką. Paklaustas, ar ateityje teismų sistemai metamas korupcijos šešėlis trumpės ar ilgės, A. Valantinas pabrėžė, kad tai didele dalimi priklausys nuo žmonių, kurie ateina į sistemą, jų vertybių, atrankos ir vertinimo sistemų tobulinimo rezultatų.

BNS vyriausiasis redaktorius V. Beniušis atkreipė dėmesį į tai, kad jokia sistema – nei žiniasklaidos, nei teismų – po tokio sukrėtimo negali atsistatyti per mėnesį. Jo nuomone, dabartinė teismų pozicija atvirai kalbėti, ieškoti problemų ir jas taisyti, yra teisinga – svarbiausia, kad tai būtų nuoširdu ir pamatuojama apčiuopiamais rezultatais.

„Dauguma teisėjų yra sąžiningi, aš tuo neabejoju, o sistema turi judėti pirmyn, atvirai ieškodama giluminių spragų. Kartu su teisėjų nepriklausomumu ateina atskaitomybė ir atsakomybė. Teismai turi būti atsakingi už tai, kas juose vyksta“, – pabrėžė V. Beniušis.

V. Beniušio žodžiais, jeigu kyla klausimų dėl įtariamųjų konvojavimo ar ikiteisminių duomenų viešinimo taisyklių, verta ieškoti sprendimų tarpinstituciniu lygiu, nes tokiu būdu pavyktų greičiau pasiekti pozityvių rezultatų. BNS vadovo nuomone, taip pat reikia kalbėti apie vidinius pokyčius, kad ateityje būtų išvengta situacijų, privedančių iki krizės: „Visi suprantame, kad už savo įstaigas mes galime atsakyti, bet kaip atsakyti už kitus? Pavyzdžiui, BNS buvo sukurta savarankiška interesų deklaravimo sistema, ėmėme pirmieji deklaruoti bet kokį žurnalistų kelionių apmokėjimą. Tiesa, yra tokių dalykų, kurių įstatymas neįpareigoja, bet suvokdami, kad turime žengti žingsnį pirmyn ir tai padarę, turime drąsiau kalbėti apie rizikas, jeigu jas matome.“

Prof. habil. dr. V. Nekrošius pastarojo mėnesio įvykiuose įžvelgė kelių plotmių klausimus. Pirma – dėl pasirinktos komunikacijos korupcijos bylų nagrinėjimo atveju: „Blogai, kai žmogaus likimas nusprendžiamas iš gandų lygio naujienų. Kažkas kažką parašė, kažkas kažką pamatė. Reiktų atsisakyti tokių situacijų – reikia aiškių įrodymų, nes dabar žmogus yra „dusinamas“, kyla pavojus, kad šalyje atsiras savicenzūra.“

Pasak V. Nekrošiaus, kitas didelis iššūkis, kurį atskleidė pastarojo mėnesio įvykiai, tenka universitetams – rengti studentus, kurie būtų atsparūs korupcijai, nežemintų teismo ir valstybės autoriteto. Profesoriaus žodžiais, jokia karjera neverta, kad būtų išduoti demokratinės teisinės valstybės principai, o esama situacija diktuoja poreikį, kad teisėjai išliktų labai stiprios dvasinės galios ir sau pasakytų, jog net labai jautriose bylose negalvos, ko norėtų koks nors didelis politikas arba institucijos vadovas.

Kalbėdamas apie valstybės ir jos piliečių santykį, V. Nekrošius taip pat akcentavo vertybių klausimą: „Kai valstybėje nelieka žmonių, kuriems rūpi demokratija, demokratijos nelieka. Kokioje valstybėje mes norime gyventi – kur žmogus yra vertybė, ar kur didžiausia vertybė – valdžia? Man atrodo, kad žmogus yra vertybė, jo nepriklausomumo garantijos, jo teisė į privatumą ir nekaltumo prezumpciją. Visa tai nėra vien formalus Konstitucijos užrašas. Tai yra mūsų visų teisių reikalas“, – kalbėjo V. Nekrošius.

Anot Advokatų tarybos nario R.Merkevičiaus, šiandien mūsų valstybėje labai lengva pasmerkti žmogų, su tokia dilema susiduriama kone kasdien, pamirštant pamatinį teisinės valstybės principą – nekaltumo prezumpciją. Jo teigimu, privalu atskirti du labai aiškius dalykus: jeigu kažkas daro nusikaltimus, tai anksčiau ar vėliau paaiškėja, o, šiuo atveju, nusikaltimus galimai darė pavieniai asmenys, o ne visa teisingumo sistema. „Kai advokatų tarybai bus pristatyti duomenys, kurie leis abejoti dabar įtariamų advokatų veiklos pagrįstumu, tada mes priimsime atitinkamus sprendimus“, – sakė R. Merkevičius.

Įsitraukdamas į diskusiją, Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas akcentavo atvirumo svarbą ir drąsą kalbėti apie problemas, pabrėždamas, kad policija visada buvo institucija, nuolatos susidurianti su įvairaus pobūdžio iššūkiais. „Ką mes padarėme ir už ką buvome kritikuojami –  apie kiekvieną krizę pradėjome šnekėti viešai, – primindamas didelį atgarsį sukėlusią istoriją, kai iš policijos pareigūnų buvo paimtas ginklas, teigė L. Pernavas. – Mes galėjome nieko nesakyti, ir tikrai, trumpuoju periodu buvo bėda. Bet žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, šiandien galima sakyti, jog žmonės pasitiki policija, nes žino, kad jei bus prisidirbta, apie tai bus atvirai pasakyta.“

Vertindamas Lietuvos teismų sistemos dabartinę padėtį ir siūlydamas kryptis tolesnei jos raidai, prof. Šarūnas Liekis pabrėžė, kad ilgalaikėje perspektyvoje svarbu stiprinti teisėjų mokymus, rodyti teismą su žmogiškesniu veidu – gerbdami ir užtikrindami kiekvieno bylas sprendžiančio teisėjo nepriklausomumą, turime užtikrinti, kad teismų priimami sprendimai būtų aiškūs, suprantami, priimami pagal iš anksto žinomas taisykles ir tinkamai komunikuojami visuomenei.

Lietuvos teismų informacija

Raktažodžiai
Close
Close