Antstoliai

Nestabilus antstolių veiklos reguliavimas yra būdingas ne tik Lietuvai

Nepaisant skirtingo veiklos reglamentavimo, Lietuvos ir Lenkijos antstoliams tenka spręsti labai panašias problemas ir įveikti analogiškus iššūkius. Apie juos diskutuota kovo 28 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Antstolis ir sprendimų vykdymas Lietuvoje ir Lenkijoje: pokyčiai ir perspektyvos“. Renginyje dalyvavo abiejų šalių antstolių savivaldos institucijų atstovai, teisės mokslininkai, teisėjai, antstoliai. Diskusijas moderavo prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius.

„Nestabilus antstolių veiklos reguliavimas, nuolatos kaitaliojami įkainiai, nereguliuojama skolų išieškojimo įmonių veikla – tai daugumai Europos valstybių būdingos įsisenėjusios problemos. Todėl verta Europos Sąjungos lygiu ieškoti sprendimų, kurie greičiau duotų pozityvius rezultatus“, – akcentavo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė.

Jos teigimu, šiuolaikinės informacinės technologijos suteikia galimybę kurti ir diegti tarptautinius teisinius instrumentus, tokius kaip vieningas ES skolininkų registras arba visoje Europoje vykstančios elektroninės skolininkų turto varžytynės. Tai ne tik spartintų skolų išieškojimą, bet ir padėtų geriau užtikrinti kreditorių ir skolininkų interesų balansą.

Kaip pripažino Lenkijos antstolių rūmų viceprezidentas dr. Rafał Łyszczek, realiam keičiamų įstatymų poveikiui įvertinti visada reikia laiko. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad ilgėjant procedūrų trukmei skolų išieškojmo procesai gali brangti, o jų efektyvumas – mažėti. Jei bus išieškoma mažiau skolų, tai mažės ne tik Lenkijos antstolių, bet ir Lenkijos kreditorių pajamos.

Prof. habil. dr. V. Nekrošiaus žodžiais, šiuo metu Lietuvoje vykdomus antstolių veiklos pertvarkymus, kuriais įtvirtinamos vienašališkos nuolaidos skolininkams, galima pavadinti „skolų išieškojimo sabotažu“. Jis sakė netikintis, kad tokios nuolaidos skatina drausmingiau mokėti skolas. Greičiau atvirkščiai – jos skatina dar didesnį apsileidimą prievolių vykdymo srityje.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, antstolis Vitalis Milevičius prisiminė, kad Lietuvos antstolių rūmai jau antrą dešimtmetį siekia įkainių nustatymo remiantis aiškia metodika ir pagal aiškią tvarką. Deja, aiški ir skaidri metodika iki šiol nėra parengta. Todėl 2018 m. Lietuvos antstolių rūmų iniciatyva buvo pasitelkti Vilniaus universiteto mokslininkai, kurie atliko tyrimą ir sistemiškai išanalizavo antstolių veikloje patiriamų išlaidų laipsnį. Tyrimo išvadose skelbiama, kad galimi teisinių aktų, reguliuojančių antstolių veiklą, pakeitimai turi būti atliekami juos pakankamai argumentuojant ir remiantis pagrįstomis prielaidomis. Priešingu atveju skolų išieškojimo veikla gali būti išbalansuota, skolų valdymo sritis gali instituciškai susilpnėti, o tai mažintų ir verslo sąlygų Lietuvoje patrauklumą.

Lygindamas antstolio statusą įvairiose valstybėse, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas prof. dr. Vigintas Višinskis išaugusį Lietuvos antstolių savarankiškumą vadino neabejotinu privalumu. Jo žodžiais, Lietuvoje taip ir nebuvo įsteigti specializuoti vykdymo teisėjai, kurie buvo numatyti ruošiantis 2003 m. įgyvendintai antstolių institucinei reformai. Teismų pasitikėjimas antstolių sistema nulėmė tai, kad teismo dalyvavimas skolų išieškojimo procese šiandien yra minimalus: antstoliai savarankiškai tvirtina turto pardavimo iš varžytynių aktus, keičia šalį išieškojimo procese ir sprendžia daugelį kitų klausimų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė prof. dr. Egidija Tamošiūnienė sakė peržiūrėjusi šiame teisme 2018 m gautus skundus dėl antstolių veiksmų ir pastebėjusi du dalykus: kad tolių skundų yra labai mažai ir kad tarp jų nėra nei vieno skundo dėl sprendimų vykdymo išlaidų apskaičiavimo teisėtumo. „Matyt, praktikoje nekyla tiek problemų dėl antstolių veiklos įkainių, kiek apie tai kalbama viešoje erdvėje”, sakė prof. dr. E. Tamošiūnienė.

Pasak Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Dovilės Satkauskienės, stipriąja Lietuvos antstolių statuso puse galima laikyti ir Antstolių garbės teismo veiklą. Jo narius iš antstolių siūlo patys antstoliai, Teisingumo ministerija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Tokia formavimo tvarka užtikrina Antstolių garbės teismo nepriklausomumą ir objektyvumą nagrinėjant antstolių ir antstolių padėjėjų drausmės bylas. Nuo 2009 m. balandžio 1 d.,  Antstolių garbės teismas tapo savarankišku drausminės atsakomybės taikymo subjektu: jis gali net tik nutraukti drausmės bylą arba atleisti antstolį nuo drausminės atsakomybės, bet ir paskirti vieną iš drausminių nuobaudų, tarp kurių griežčiausia – atleidimas iš antstolių.

Lenkijoje šiuo metu veikia 1590 privačių antstolių, vienas antstolis aptarnauja vidutiniškai 27,2 tūkst. gyventojų (Lietuvoje – 24 tūkst.).

 

Lietuvos antstolių rūmų informacija

Raktažodžiai
Close
Close