Teismai

LAT pakeitė praktiką dėl sprendimo už akių priėmimo, kai nepavyksta įteikti procesinių dokumentų juridiniams asmenims

Teismas sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovių (juridinių asmenų) daugiau nei 23 tūkst. Eur skolą su palūkanomis už buto remonto darbus. Atsakovės, pateikusios pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą atnaujinti terminą šiam pareiškimui pateikti, nurodė, kad apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus. Procesiniai dokumentai joms nebuvo realiai įteikti, bet buvo laikomi įteiktais pagal įstatymą (2 kartus išsiuntus į buveinę). Teismas neatnaujino termino ir atsisakė priimti tokį pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kasacinis teismas šioje byloje sprendė procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tinkamumo ir termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti klausimus.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija nurodė, kad, nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas priemones, pavyzdžiui, siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo jų išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas praėjusiais metais suformulavo precedentą, pagal kurį teismas turi teisę priimti sprendimą už akių tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas toks sprendimas, realiai buvo informuotas apie bylą; jei faktiškai nepavyksta įteikti dokumentų, teismas turi priimti įprastą sprendimą, o ne sprendimą už akių. Tačiau šiandien išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad yra pagrindas keisti šią kasacinio teismo praktiką dėl įstatyme (CPK 123 straipsnio 4 dalyje) įtvirtinto teisine fikcija grindžiamo procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui būdo nesuderinamumo su galimybe priimti sprendimą už akių. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama įstatyme nustatyta tvarka, teismas, prieš tai išnaudojęs kitas jam prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai, gali priimti sprendimą už akių.

Išplėstinė teisėjų kolegija, panaikindama teismų sprendimus bei atnaujindama terminą atsakovių pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, šioje byloje suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tokiu atveju, kai procesiniai dokumentai yra įteikiami pagal įstatymą, o ne faktiškai (realiai), yra pagrindas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir tokiu atveju nėra taikomas naikinamasis 3 mėnesių terminas.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat akcentavo, kad juridinis asmuo turi pareigą atskleisti savo buveinę bei priimti korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo sąmoningai atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo ir prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Jei juridinis asmuo nevykdo atskleidimo pareigos, tuomet jis turi prisiimti CPK 288 straipsnio 7 dalyje nustatytas pasekmes – teismas galėtų priteisti tik pusę bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, skirti baudą iki 300 Eur.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button