Institucijos

Darbo kodeksas: per pusantrų metų įvykę pokyčiai

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui žymiai sumažėjo minimalią mėnesio algą gaunančių darbuotojų skaičius, o patys darbuotojai aktyviau pradėjo ginti savo teises darbo ginčų komisijose. Taip pat Lietuvoje pastebimas spartus vidutinio mėnesio darbo užmokesčio augimas, tačiau tai susiję ne tik su Darbo kodekso įsigaliojimu, bet ir darbuotojų trūkumu darbo rinkoje bei bendru ekonomikos augimu.

Tokios tendencijos stebimos socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui Vyriausybės pasitarime trečiadienį pristačius Darbo kodekso įgyvendinimo stebėsenos rezultatus už pusantrų metų.

2017 metais minimalią mėnesio algą Lietuvoje gavo 65,3 tūkst. darbuotojų, o 2018 metais – 48,9 tūkst. Gaunančių minimalią algą mažėja dėl dviejų priežasčių – Darbo kodekse buvo nustatyta, kad minimali mėnesio alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, be to, buvo padėta taikyti „Sodros“ įmokų žemutinė riba.

Kartu su naujuoju Darbo kodeksu prie Valstybinės darbo inspekcijos veikiančios darbo ginčų komisijos įgijo platesnes galimybes nagrinėti ginčus tarp darbuotojų ir darbdavių. Šis nagrinėjimas yra nemokamas ir dažniausiai ginčai yra išsprendžiami be teismo.

2018 metais darbo ginčų komisijos priėmė 12 proc. daugiau sprendimų nei 2017 metais. Daugiausia praėjusiais metais priimta sprendimų dėl nesumokėto darbo užmokesčio (5848 atvejai), kiek rečiau dėl darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo (530 atvejai), žalos atlyginimo (381 atvejis), darbo sutarties sąlygų (139 atvejai), netinkamai subalansuoto darbo ir poilsio laiko (60 atvejų) arba dėl baudų skyrimo, jei darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimų (88 atvejai).

„Kartais darbuotojai nė nežino, kad savo teises galima ginti ir nesutarimus išspręsti be teismo bei nemokamai. Tiesiog reikia kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos ir išdėstyti savo argumentus, paaiškinti savo skundo esmę. Sprendimais dažniausiai lieka patenkinti tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, nes tik 10 proc. atvejų darbo ginčų komisijoje priimti sprendimai skundžiami teismams, o iš apskųstųjų teismai tenkina vos 12 proc. skundų. Tai reiškia, kad ginčų komisijoje priimti sprendimai yra subalansuoti ir patikimi“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.

Darbo sutarčių sudarymas ir nutraukimas

Praėjusiais metais iš viso buvo sudaryta 624 tūkst. darbo sutarčių – iš jų 76 proc. neterminuotos, 19 proc. terminuotos ir 5 proc. kitų rūšių sutartys, pavyzdžiui, laikinosios, sezoninio darbo sutartys ir panašiai. Lyginant su 2017 metų antruoju pusmečiu – tendencijos išlieka beveik identiškos.

2018 metais sudaryta 28,8 tūkst. naujų rūšių darbo sutarčių. Naujų rūšių darbo sutartimis vadinamos projektinės, pameistrystės, darbo vietos dalijimosi sutartys. Gana sparčiai daugėja projektinių darbo sutarčių, taip pat pameistrystės, bet darbo vietos dalijimosi sutarčių sumažėjo ir jos nėra populiarios.

Daugėja sudaromų darbo sutarčių su trečiųjų, tai yra ne Europos Sąjungos, šalių piliečiais: 2017 metų antrą pusmetį tokių sutarčių sudaryta 8,2 tūkst., 2018 m. pirmą pusmetį – 11,4 tūkst., pernai metų pabaigoje – 14 tūkst.

Darbo sutartys pernai, kaip ir anksčiau, dažniausiai nutraukiamos darbuotojo iniciatyva – 73 proc. Pasibaigus terminui nutraukta 13 proc. sutarčių, darbdavio iniciatyva – 6 proc., šalių susitarimu – 5 proc., kitais pagrindais – 3 proc.

Beje, atleidimas darbdavio valia išmokant 6 mėnesių išeitinę išmoką buvo taikytas 1 proc. – skaičiais tai sudaro 381 atvejį iš 470 tūkst.

Ilgalaikio darbo išmokos

Kartu su Darbo kodeksu atsirado nuostata, kad ilgiau nei 5 metus vienoje darbovietėje nebiudžetiniame sektoriuje nepertraukiamai dirbęs darbuotojas gali pretenduoti į ilgalaikio darbo išmoką.

Tam yra kelios sąlygos: pirma, į tokią išmoką galima pretenduoti, jei darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, antra, jei dar per tris mėnesius nesudaroma darbo sutartis su tuo pačiu darbdaviu.

Tokias išmokas 2018 metais gavo 4,4 tūkst. darbuotojų, vidutinė išmoka per mėnesį siekia 572 eurus. Išmoka gali sudaryti nuo 1 iki 3 vidutinių darbuotojo mėnesio darbo užmokesčių, priklausomai nuo išdirbtų metų skaičiaus.

Kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos reikia į „Sodrą“ per šešis mėnesius nuo atleidimo.

Darbo užmokesčio augimas

Aptariamu laikotarpiu Lietuvoje pastebimas spartus vidutinio mėnesio darbo užmokesčio augimas: 2015 metais pokytis sudarė 5,4 proc., 2016 metais – 8,4 proc., 2017 metais – 8,6 proc., o 2018 metais vidutinis mėnesio darbo užmokestis augo 9,6 proc.

Užimtumo tarnyba apklausė 4,5 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 238 tūkst. darbuotojų. Jų buvo paprašyta išreikšti nuomonę apie darbo rinkos tendencijas 2019 metams. Remiantis apklausa, 57 proc. darbdavių manė, jog darbo užmokestis šiais metais iš esmės nesikeis, o 42 proc. tvirtino, kad darbo užmokestis augs. Planuojama, kad darbuotojų ir darbo sutarčių skaičius turėtų augti apie 5 proc.

Darbo kodeksas galioja nuo 2017 m. liepos mėnesio.

DARBO KODEKSO ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS SKAIDRĖS

 

LR Vyriausybės informacija

 

Raktažodžiai
Close
Close