Institucijos

EK skyrė 1,49 mlrd. eurų baudą bendrovei „Google“ už piktnaudžiavimą internetinės reklamos srityje

Europos Komisija skyrė 1,49 mlrd. eurų baudą bendrovei „Google“ už ES antimonopolinių taisyklių pažeidimą. „Google“ piktnaudžiavo savo dominavimu rinkoje, į sutartis su trečiųjų šalių svetainėmis įtraukdama keletą ribojančių sąlygų, neleidžiančių „Google“ konkurentams šiose svetainėse rodyti savo paieškos reklamų.

Už konkurencijos politiką atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager sakė: „Šiandien Komisija skyrė 1,49 mlrd. eurų baudą bendrovei „Google“ už neteisėtą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi internetinės paieškos reklamos tarpininkavimo rinkoje. „Google“ įtvirtino savo dominavimą internetinės paieškos reklamos rinkoje ir apsaugojo save nuo konkurencinio spaudimo, trečiųjų šalių svetainėms primesdama antikonkurencinius sutartinius apribojimus. Pagal ES antimonopolines taisykles tai yra neteisėta. Piktnaudžiavimas tęsėsi daugiau nei 10 metų ir kitoms bendrovėms buvo užkirstas kelias konkuruoti pranašumu ir diegti naujoves, o vartotojams – pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda.“

„Google“ vykdoma internetinės paieškos reklamos tarpininkavimo strategija

Tokios svetainės kaip laikraščių svetainės, tinklaraščiai ar kelionių portalai dažnai turi paieškos funkciją. Kai vartotojas vykdo paiešką naudodamasis šia funkcija, svetainė pateikia tiek paieškos rezultatus, tiek paieškos reklamas, kurios rodomos kartu su paieškos rezultatais.

Naudodamasi platforma „AdSense for Search“ „Google“ teikia šias paieškos reklamas leidėjų svetainių savininkams. „Google“ yra tarsi reklamos tarpininkė tarp reklamuotojų ir svetainių savininkų, kurie nori gauti pelno iš vietos jų paieškos rezultatų puslapiuose. Todėl „AdSense for Search“ veikia kaip internetinės paieškos reklamos tarpininkavimo platforma.

„Google“ buvo neabejotinai stipriausia žaidėja Europos ekonominėje erdvėje (EEE) internetinės paieškos reklamos tarpininkavimo srityje – nuo 2006 iki 2016 m. jos rinkos dalis sudarė daugiau nei 70 %. Be to, 2016 m. „Google“ rinkos dalis dažniausiai sudarė daugiau nei 90 % nacionalinių bendrosios paieškos rinkų ir daugiau nei 75 % daugumos nacionalinių internetinės paieškos reklamos rinkų, kur ji dalyvauja su savo pagrindiniu produktu – „Google“ paieškos sistema, teikiančia paieškos rezultatus vartotojams.

Tokie internetinės paieškos reklamos konkurentai kaip „Microsoft“ ir „Yahoo“ neturi galimybės parduoti savo vietos reklamai „Google“ paieškos sistemos rezultatų puslapiuose. Todėl trečiųjų šalių svetainės yra svarbus prieigos taškas, leidžiantis tiems kitiems internetinės paieškos reklamos tarpininkavimo paslaugų teikėjams vystyti savo verslą ir bandyti konkuruoti su „Google“.

„Google“ teikė internetinės paieškos reklamos tarpininkavimo paslaugas daugumai komerciškai svarbių leidėjų, sudarydama sutartis, dėl kurių buvo deramasi individualiai. Vykdydama tyrimą Komisija peržiūrėjo šimtus tokių sutarčių ir nustatė, kad:

  • nuo 2006 m. „Google“ į savo sutartis įtraukė išimties nuostatas. Tai reiškė, kad leidėjams buvo draudžiama savo paieškos rezultatų puslapiuose rodyti kokias nors konkurentų paieškos reklamas. Sprendimas taikomas leidėjams, kurių susitarimai su „Google“ reikalavo tokio išimtinumo visoms jų svetainėms.
  • Nuo 2009 m. kovo mėn. „Google“ palaipsniui pradėjo išimties nuostatas keisti vadinamosiomis geriausios vietos (angl. „Premium Placement“) nuostatomis. Pagal jas buvo reikalaujama, kad leidėjai rezervuotų pelningiausią vietą savo paieškos rezultatų puslapiuose „Google“ reklamoms, ir nustatytas minimalus „Google“ reklamų skaičius. Taip „Google“ konkurentamsbuvo užkirstas kelias rodyti savo paieškos reklamas matomiausiose ir lankomiausiose svetainių paieškos rezultatų puslapių vietose.
  • Nuo 2009 m. kovo mėn. „Google“ taip pat įtraukė sąlygas, reikalaujančias, kad prieš darydami kokius nors konkurentų reklamos rodymo pakeitimus leidėjai gautų raštišką „Google“ sutikimą. Tai reiškė, kad „Google“ galėjo kontroliuoti konkuruojančių reklamos skelbimų patrauklumą, taigi ir spustelėjimų ant jų skaičių.

Todėl „Google“ pirmiausia nustatė išimtinio teikimo įpareigojimą, kuris neleido konkurentams rodyti jokių paieškos reklamų komerciškai svarbiausiose svetainėse. Tada „Google“ nustatė savo vadinamąją sąlyginio išimtinumo strategiją, kuria siekė rezervuoti vertingiausias pozicijas savo pačios paieškos reklamoms ir kontroliuoti konkuruojančių reklamų veiksmingumą.

Didžiąją laikotarpio dalį tokia „Google“ praktika pagal apyvartą aprėpė daugiau nei pusę rinkos. „Google“ konkurentai nepajėgė varžytis pranašumu dėl to, kad jiems buvo tiesiog uždrausta skelbtis leidėjų svetainėse, arba dėl to, kad pačią vertingiausią komercinę vietą tose svetainėse „Google“ pasiliko sau, kartu kontroliuodama, kaip gali būti rodomos konkurentų reklamos.

ES antimonopolinių taisyklių pažeidimas

Tokia „Google“ praktika – piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi internetinės paieškos reklamos tarpininkavimo rinkoje, užkertant kelią pranašumu grindžiamai konkurencijai.

Pagal ES antimonopolines taisykles pats dominavimas rinkoje nėra neteisėtas. Tačiau dominuojančioms bendrovėms tenka ypatinga atsakomybė nepiktnaudžiauti savo stipria padėtimi rinkoje ir neriboti konkurencijos savo dominuojamoje rinkoje ar atskirose rinkose.

Šiandienos sprendime daroma išvada, kad „Google“ dominuoja EEE internetinės paieškos reklamos tarpininkavimo paslaugų rinkoje bent jau nuo 2006 m. Tai grindžiama visų pirma labai didele „Google“ rinkos dalimi, didžiąją laikotarpio dalį viršijančia 85 %. Rinkai taip pat būdingos didelės patekimo į ją kliūtys. Tai: labai didelės pradinės ir tolesnės nuolatinės investicijos, reikalingos bendrai paieškos technologijai, paieškos reklamos platformai sukurti ir palaikyti, ir pakankamai didelis tiek leidėjų, tiek reklamuotojų portfelis.

„Google“ piktnaudžiavo šia dominuojančia padėtimi rinkoje, užkirsdama kelią konkurentams varžytis internetinės paieškos reklamos tarpininkavimo rinkoje.

Remdamasi gausiais įrodymais Komisija nustatė, kad „Google“ elgesys kenkė konkurencijai ir vartotojams ir stabdė inovacijas. „Google“ konkurentai negalėjo vystyti veiklos ir siūlyti „Google“ internetinės paieškos reklamos tarpininkavimo paslaugoms alternatyvių paslaugų. Dėl to svetainių savininkai turėjo ribotas galimybes gauti pinigų už vietą šiose svetainėse ir buvo priversti kliautis kone vien tik „Google“.

„Google“ negalėjo įrodyti, kad šios nuostatos kaip nors padidino veiksmingumą, kuo būtų galima pagrįsti jos praktiką.

Sprendimo pasekmės

Skirdama 1 494 459 000 eurų (1,29 % bendrovės „Google“ 2018 m. apyvartos) baudą, Komisija atsižvelgė į pažeidimo trukmę ir sunkumą. Vadovaujantis 2006 m. Komisijos baudų apskaičiavimo gairėmis,  bauda apskaičiuota pagal „Google“ pajamų iš internetinės paieškos reklamos tarpininkavimo EEE vertę.

„Google“ nutraukė neteisėtą praktiką praėjus keliems mėnesiams po to, kai Komisija 2016 m. liepos mėnesį paskelbė prieštaravimo pareiškimą dėl šios bylos. Sprendimu reikalaujama, kad „Google“ mažų mažiausiai nutrauktų savo neteisėtą veiklą, jei ji to dar nepadarė, ir susilaikytų nuo bet kokių veiksmų, kurie turėtų tokį pat arba lygiavertį tikslą ar poveikį.

Galiausiai, „Google“ taip pat turi atsakyti į civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo, kuriuos valstybių narių teismams gali pateikti bet kuris asmuo ar įmonė, nukentėję dėl jos antikonkurencinės veiklos. Taikant naująją ES direktyvą dėl žalos, patirtos pažeidus antimonopolines taisykles, nukentėjusieji dėl antikonkurencinių veiksmų gali lengviau gauti žalos atlyginimą.

Kitos „Google“ bylos

2017 m. birželio mėn. Komisija bendrovei „Google“ skyrė 2,42 mlrd. eurų baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje kaip paieškos sistema, teikiant neteisėtą pranašumą pačios „Google“ kainų palyginimo paslaugai.

2018 m. liepos mėn. Komisija bendrovei „Google“ skyrė 4,34 mlrd. eurų baudą už neteisėtą veiklą, susijusią su sistemos „Android“ mobiliaisiais įrenginiais, siekiant sustiprinti bendrovės „Google“ paieškos sistemos dominavimą.

 

Europos Komisijos informacija

Raktažodžiai
Close
Close