Komentarai

S. Čečytė. 2019 m. ginčų sprendimo teisinės aktualijos

2018 m. gruodžio – 2019 m. sausio mėnesį įsigaliojo nemažai teisės aktų pakeitimų, kuriuos reikėtų žinoti, siekiant tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas bei realizuoti jas teisminiuose procesuose.

Administracinių bylų sprendimo naujovės

Nuo 2019 m. sausio mėnesio įsigaliojo nemažai Administracinių bylų teisenos įstatymo ir LR Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimų.

Keičiasi administracinių bylų nagrinėjimo tvarka

Nebeliko galimybės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu teismui turi pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja, priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip 20 darbo dienų (anksčiau 14 darbo dienų), o išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančio teisėjo ar administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nario (narių) motyvuotu prašymu teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas motyvuota nutartimi gali pratęsti šiuos terminus ne ilgiau kaip 10 darbo dienų (anksčiau 14 darbo dienų). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo terminų.

Apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 30 kalendorinių dienų (anksčiau per 1 mėnesį) nuo sprendimo paskelbimo.

Apeliaciniai skundai paduodami per teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas. Iki šio pakeitimo įsigaliojimo buvo galima pasirinkti, ar skundą teikti per pirmosios instancijos teismą, ar tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Keičiasi administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarka

Nuo 2019 m. sausio 22 d. įsigaliojo privalomas vienos ar kelių administracinio poveikio priemonių skyrimas kartu su administracine nuobauda, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis.

Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu tik tais atvejais, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

Įtvirtinta galimybė surašyti administracinį nurodymą, jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą viename iš ANK 610 str. 1 d. išvardintų ANK straipsnių (daugiausiai nusižengimai, susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimu) ir skirti asmeniui minimalią baudą. Anksčiau esant pakartotiniam nusižengimui administracinio nurodymo surašymas apskritai nebuvo galimas.

Be to, sausio 22 d. įsigaliojo nauja nuostata, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, priteisdami nukentėjusiajam žalą, patys nustato žalos atlyginimo terminą, įvertindami turtinės žalos dydį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį.

Skatinama mediacija

Nuo 2019 m. sausio 1 d. itin skatinama ginčus spręsti mediacijos būdu. Pateikus tinkamus įrodymus apie bandymus ginčą spręsti mediacijos būdu, mažinamas žyminis mokestis, tačiau nepagrįstai nesinaudojant mediacija ar naudojantis ja nesąžiningai, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių.

Tuo atveju, jeigu prieš kreipdamosi į teismą šalys ginčą sprendė mediacijos būdu, mokama 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Teismui turi būti pateikti rašytiniai įrodymai apie ginčo sprendimą mediacijos būdu. Lengvata netaikoma, jeigu: (1) paaiškėja, kad šalis prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus; (2) buvo vykdoma privalomoji mediacija.

Spręsdamas klausimą dėl šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jeigu šalis: (1) neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija; (2) prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai; (3) nesąžiningai naudojosi mediacija; (4) mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus.

Nuo šiol dar pradinėje ginčo stadijoje, t. y. ieškinyje ir atsiliepime, taip pat reikalaujama pateikti ne tik nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas ar atsakovas pageidauja ją pateikti, bet ir nuomonę dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

Simona Čečytė yra advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkė

Raktažodžiai
Close
Close