InstitucijosTeismai

EŽTT: Lietuvos teismai sovietų represijas prieš partizanus genocidu pripažino pagrįstai

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) šiandien atmetė partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje dalyvavusio buvusio KGB pareigūno Stanislovo Drėlingo skundą ir sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinimu, kad sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu. Pagal tarptautinę teisę, genocidu yra laikomi veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti kokią nors nacionalinę, rasinę, religinę ar etninę grupę. Tad teismas neįžvelgė EŽTK 7 straipsnio pažeidimo ( niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal galiojusius jų  įvykdymo momentu valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais).

S. Drėlingas 1956 metų spalį dalyvavo slaptoje operacijoje Kaune sulaikant A. Ramanauską-Vanagą ir už tai buvo nuteistas Lietuvos teismų. Atsižvelgęs į silpną sveikatą ir antraeilį vaidmenį saugumo operacijoje, LAT 2016 m. bausmę nuo penkerių metų sumažino ir faktiškai bausmės atlikimo laikas buvo sutrumpintas iki 5 mėnesių ir 6 dienų.

Teismo sprendime pripažinta, kad sovietų represijos turėjo tikslą paveikti lietuvių tautos demografinę padėtį, o partizanai ir jų ryšininkai atliko esminį vaidmenį saugant tautinį identitetą, nacionalinę savimonę ir kultūrą. Nors S. Drėlingas pats nepriėmė sprendimo įvykdyti egzekucijos A. Ramanauskui-Vanagui, EŽTT sprendime pabrėžta, kad net ir eilinis karys negali aklai vykdyti įsakymų, šiurkščiai pažeidžiančių tarptautiniu lygiu pripažįstamas žmogaus teises, ypač tokias, kaip teisę į gyvybę. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje Lietuvos teismai ištaisė visus neaiškumus, kurie buvo panašioje byloje Lietuva v. Vasiliauską 2015 metais.

Pastarojoje byloje EŽTT didžioji kolegija buvo nusprendusi, kad Lietuvos teisėje tuo metu įtvirtinta genocido samprata ne tik neturėjo pagrindo tarptautinėje teisėje, atsižvelgiant į 1948 m. Genocido konvencijos nuostatas, be to, ji per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį buvo laipsniškai plečiama. Todėl, Teismo manymu, V. Vasiliausko nuteisimas buvo nepateisinamas Konvencijos 7 straipsnio požiūriu.

Šiandienos byloje yra pateiktos dvi atskirosios nuomonės.

 

 

 

 

Raktažodžiai
Close
Close