Komentarai

A. Šekštelo. Laisvės atėmimas – neproporcinga bausmė už šmeižtą arba Italijos pamokos Lietuvai

Baudžiamosios teisės specialistai sako – siekiant efektyvios bausmės, svarbus yra ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas. Per griežta bausmė ne tik gali sugniuždyti kaltinamąjį, bet užtraukti atsakomybę pačiai valstybei.

Vakar, 2019 m. kovo 7 d., Europos Žmogaus Teisių Teismas („Teismas“) byloje Sallusti v. Italija (pareiškimo Nr. 22350/13) nusprendė, kad Italija pažeidė Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (Konvencija) 10 straipsnį (Saviraiškos laisvė), nes paskyrė akivaizdžiai neproporcingą bausmė žurnalistui, pripažintam kaltu dėl šmeižto.

Alessandro Sallusti yra žinomas Italijos žurnalistas, vienas iš Libero laikraščio leidėjų. Šis laikraštis išspausdino du straipsnius apie tai, kad trylikametė buvo verčiama tėvų ir specialaus teisėjo pasidaryti abortą. Žurnalistas buvo apkaltintas šmeižtu ir galiausiai Italijos teismai paskyrė jam trisdešimt tūkstančių eurų baudą, įpareigojo išspausdinti teismo sprendimą laikraštyje ir paskyrė vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmė po to buvo pakeista į namų areštą. Vėliau Italijos Prezidentas, atsižvelgęs į Teismo kritiką dėl laisvės atėmimo bausmių skyrimo žurnalistams, pritaikė amnestiją dėl laisvės atėmimo bausmės. Iki amnestijos, nuteistasis jau išbuvo dvidešimt vieną dieną namų arešto sąlygomis. Tačiau tai neišgelbėjo Italijos nuo nepalankaus Teismo sprendimo.

Teismas nusprendė, kad Italija pažeidė Konvencijos 10 straipsnį ir priteisė iš Italijos žurnalistui dvylika tūkstančių eurų už neturtinę žalą ir penkis tūkstančių eurų patirtų išlaidų. Teismas sutiko, kad bausmė už šmeižimą yra numatyta įstatymo ir turi teisėtą tikslą (Teismo sprendimo 48-50 punktai). Taip pat Teismas nurodė, kad Italijos teismai, atsižvelgę į visuomenės interesą, pagrįstai apribojo saviraiškos laisvę (Teismo sprendimo 53-58 punktai). Tačiau Teismas konstatavo, kad laisvės atėmimas už šmeižimą yra akivaizdžiai per griežtas ir akivaizdžiai neproporcingas (Teismo sprendimo 59 ir kt. punktai). Net ir aplinkybė, kad laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta, nepakeitė šios Teismo išvados. Tokią išvadą Teismas buvo jau ne kartą konstatavęs ankščiau panašiose bylose (žr., Belpietro v. Italija, Nr. 43612/10, 61-63 punktai; Ricci v. Italija, Nr. 30210/06, 59-61 punktai).

Kuo ši byla gali būti aktuali Lietuvai? Lietuvos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalis numato, kad „tas, kas šmeižė asmenį <…> per visuomenės informavimo priemonę ar spausdinyje, baudžiamas <…> laisvės atėmimu iki dviejų metų“. Tai yra kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, t. y. ji vertinama kaip daranti didesnę žalą visuomenei. Tačiau, vertinant pastarąją Teismo jurisprudenciją, reikėtų pasvarstyti, pirmiausiai Seimui, ar nereikėtų mums atsisakyti laisvės atėmimo bausmės už šmeižimą, pakeičiant ją efektyvesnėmis bausmėmis, pavyzdžiui, didesne bauda. Tokiu būdu išvengtumėme galimo ginčo ateityje Strasbūre.

Albertas Šekštelo yra advokatų profesinės bendrijos „Motieka & Audzevičius“ vyriausiasis teisininkas

Raktažodžiai
Close
Close