InstitucijosUniversitetai

ES autorių teisių reforma: nepatenkinti liks visi rinkos dalyviai?

Po užbaigtos trilogo procedūros ir Europos Tarybos balsavimo ES autorių teisių reformą numatančios direktyvos projektas keliauja į Europos Parlamentą galutiniam balsavimui. Priėmimo atveju, ji turės įtakos visiems rinkos dalyviams, todėl svarbu analizuoti, be kita ko, kokios naujos pareigos atsiras interneto platformų valdytojams, naudotojams ir kitiems teisių subjektams. Naujausios direktyvos teksto galimos grėsmės bei galimybės ES aptartos VU Teisės fakulteto, advokatų kontoros Ellex Valiunas, Lietuvos leidėjų asociacijos, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir kitų suinteresuotų institucijų organizuotame seminare „ES autorių teisės reformos poveikis visuomenėje”.

Seminarą moderavo bei diskusijoje dalyvavo VU Teisės fakulteto Europos intelektinės nuosavybės teisės ir privatinės teisės mokslo centro vadovas, advokatas prof. dr. Vytautas Mizaras, LR kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos skyriaus patarėja Gabrielė Vorobjovienė, IFPI Europos regiono teisininkė dr. Kristina Janušauskaitė, nepriklausomas viešosios politikos konsultantas Tomas Gulbinas, VU Teisės fakulteto partnerystės profesorius, advokatas dr. Ramūnas Birštonas, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas Remigijus Jokubauskas ir ES Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas, Politikos analizės ir apžvalgos grupės vadovas Marius Vaščega.

Prof. V. Mizaro teigimu, ši direktyva į istoriją įeis kaip vienas brangiausių, kontraversiškiausių ir teisės prasme neapibrėžčiausių projektų: „Autorių teisių reformą sąlygojo technologijų revoliucija, pakitusi kultūrinė terpė bei industrinė naudojimosi skaitmeniniais produktais kultūra. Tačiau pastebima tendencija, kad teisė visada vėluoja ir nesuspėja eiti koja kojon su technologijomis, kas, mano nuomone, atsitiks ir šį kartą. Šios direktyvos priėmimo atveju, nebus patenkintos nei valstybės narės, kurioms teks įgyvendinti teisės akto nuostatus, nei teisių turėtojai, nei naudotojai, nei, turbūt, vartotojai. Aišku, ES politikai galės sakyti, kad, jeigu niekas nėra patenkintas, vadinasi, buvo rastas politinis kompromisas, ir tai yra gerai. Bet taip gali sakyti tik politikai.”

M. Vaščega papildo, kad reforma buvo itin menkai išnagrinėta Lietuvoje tiek žiniasklaidos, tiek politikų gretose: „Nors aktyvumo Lietuvoje trūko, tarptautiniu mastu direktyva išnarpliota iki kaulelio ir šiandieną turime kompromisinį jos variantą. Visi tikrai nebus patenkinti, tačiau naujasis teisinis reglamentavimas bus geresnis, modernesnis ir labiau atliepiantis šiandienos aktualijas nei tas, kuris buvo.”

Aptariant esminius pokyčius, pašnekovai išskyrė keletą kotraversiškiausių direktyvos straipsnių. Prof.  V. Mizaras aptarė vieną labiausiai aptarinėjamų – 11-tą straipsnį, kuris numato elektroninės spaudos leidėjams suteikti išimtines atgaminimo ir viešo paskelbimo teises dėl jų spaudos publikacijų skaitmeninio naudojimo. Esą direktyvos priėmimo atveju, elektroninei spaudai būtų suteikta išimtinė teisė drausti atgaminti ir viešai skelbti žiniasklaidos publikacijų dalis, kas galimai paveiks spaudos apžvalgas viešinančių subjektų teises. t. y. Spaudos apžvalgas darantys subjektai (Bing, Google News ir kt.) ištraukų atgaminimą galėtų daryti tik su šaltinių sutikimu. Tiesa, yra keletas išimčių – tai netaikoma individualiems publikacijų žodžiams ir labai trumpoms ištraukoms bei hiperlinkams. „Spaudos apžvalgas  skelbiantys portalai tai daro įkeldami hipernuorodą su straipsnio pavadinimu ir (ar) nuotrauka arba vadinamą snippet’ą, kai pridedama dar ir trumpa teksto ištrauka. Taigi, kyla klausimas, ar snippet’aibus laikomi labai trumpomis ištraukomis ir jie bus leidžiami, ar ne. Jeigu snippet’ai bus leidžiami, tuomet, kam, apskritai, šis straipsnis reikalingas, nes publikacijas ar jų didesnes dalis atgaminti ir viešai skelbti ir šiuo metu galiojanti autorių teisė be autorių sutikimo neleidžia daryti. Jei snippet’ą galime laikyti trumpa nuoroda, kurią spaudos apžvalgose galima naudoti, 11-tas straipsnis neturi jokios prasmės, nors tai gal ir gerai, nes priešingu atveju iš vartotojų bus galima „atimti“ jiems dabar įprastą ir naudingą produktą”,– sako prof. V. Mizaras.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Nepriklausomas viešosios politikos konsultantas T. Gulbinas aptarė 13-to, turbūt labiausiai aptarinėjamo straipsnio, galimą poveikį. Jis numato, kad internetinės platformos turės būti teisiškai atsakingos už autorinėmis teisėmis apsaugotą turinį, kurį naudotojai talpina į jų platformas. Kitaip tariant,atsakomybė nuo pažeidėjo, kuris savo vardu įkėlė tomis teisėmis apsaugotą turinį, perkelta platformai, kurioje jis įkeltas. „Praktikoje tai reiškia, kad platformos turės išsiaiškinti visus pasaulyje esančius autorių teisių objektus ir gauti licencijas. Bet ar tai įmanoma? Be to, siekiant prevenciškai apsisaugoti nuo teisminio persekiojimo, bus blokuojama daugiau turinio, nei praleidžiama, nes geriau suklysti nepraleidžiant, nei atvirkščiai. Taigi, kyla grėsmė, kad turinio, apskritai, mažės”,– teigia T. Gulbinas.

Be to, kalbant apie šiandienos aktualijas, pasak T. Gulbino, automatizuotiems mechanizmams atrenkant informaciją ir dažniau ją blokuojant, nei leidžiant skelbti, itin sunku į internetinę erdvę bus patekti parodijoms. Esą dar nėra tokios technologijos, kuri šį žanrą galėtų atskirti ir nepriskirti direktyvos 13-to straipsnio pažeidimui.

Tačiau K. Janušauskaitė pabrėžė šio straipsnio reikalingumą šiandienos rinkoje: „Šiandien matomas labai didelis atotrūkis tarp to, kas yra platinama viešojoje erdvėje ir to, kokias pajamas gauna autorių teisių turėtojai. Todėl kūrėjams tai yra gera žinia, kadangi jie turės galimybę gauti sąžiningą atlygį už savo kūrybą.”

Pasak K. Janušauskaitės, direktyva numato keletą sąlygų, kai internetinėse platformose atsiradus 13-tą straipsnį pažeidžiančiam turiniui, teisinė atsakomybė nebūtų taikoma. „Internetinės platformos nebūtų laikomos atsakingomis, jei imasi visų veiksmų (angl. best efforts) įsigyti licencijas ir surasti autorių teisių turėtojus, taip pat, jei įgyvendina prevencines priemones, kad į puslapį nepatektų neteisėtas turinys bei, jei per klaidą toks turinys atsirado, autorių teisių turėtojai turi galimybę prašyti, kad turinys būtų pašalintas, o platforma užtikrintų, kad ateityje tas turinys nebūtų skelbiamas.“

Galiausiai prof. V. Mizaras pabrėžė 4 straipsnio svarbą akademinei bendruomenei: „Šis straipsnis leidžia universitetų, mokyklų darbuotojams ir bendruomenei saugiame tinkle elektroniniu būdu suskaitmeninta forma atgaminti ir paskelbti knygas ir jų ištraukas mokymosi tikslais (pagal dabar galiojantį reguliavimą tokia galimybė numatyta tik nedidelės apimties kūriniui ar trumpoms ištraukoms). Tai labai svarbu švietimo srities žmonėms. Tiesa, nebus galima dalintis leidiniais, kurių tiesioginė paskirtis būtent yra mokymasis, pavyzdžiui, vadovėliais. Valstybės narės galės šį sąrašą praplėsti, taip pat nustatyti, ar numatys kompensacinį atlyginimą autoriams ir (ar) leidėjams už patiriamus nuostolius.”

Dr. Ramūnas Birštonas seminare taip pat pristatė direktyvoje numatomus privalomus išimtinių turtinių autorių teisių apribojimus. Valstybių nacionalinėje teisėje privalės būti įdiegti trys apribojimai: tekstų ir duomenų gavyba (automatizuotas analitinis metodas, kuriuo siekiama analizuoti skaitmeninės formos duomenis, kad būtų gauti informacijos, modeliai, tendencijos ir koreliacijos), panaudojimas mokymo ir mokslo tyrimų tikslais bei atgaminimas kultūros paveldo išsaugojimo tikslais. Pirmasis apribojimas yra naujas ES lygmeniu.

Baigdamas seminarą V. Mizaras pabrėžė, kad informacijos sklaida interneto platformose, Europos Parlamentui priėmus direktyvą, būtų bet kokiu atveju ribotesnė. „Aš suprantu, kad didiesiems rinkos žaidėjams, kaip kad muzikos įrašų kompanijoms, nerūpi smulkieji  naudotojai, kurie dažnai šių dienų interneto kultūroje tampa ir kūrėjais. Tačiau pastarųjų interesai bus ribojami, nes pastarieji bus netiesiogiai įtraukti į ginčų aiškinimąsi, o interneto kultūros visuomenėje tokie dalykai laikomi atgrasančiais. Bet lauksime šių metų kovo 25-osios, kai direktyva pagal dabartinį grafiką turėtų būti priiminėjama Europos Parlamente. Nors vyksta intensyvios lobistinės kovos ir toliau, bet labiau tikėtina, kad politine prasme direktyvą visgi bus nutarta priimti, nei kad nepriimti. Taigi, lauksime direktyvos galutinio teksto ir tęsime diskusijas, kaip ją reiks įgyvendinti.”

Raktažodžiai
Close
Close