Komentarai

A. Šekštelo. Teisėjų ir advokatų korupcijos skandalas – nekaltumo prezumpcijos testas neišlaikytas

Mane sukrėtė teisėjų ir advokatų korupcijos skandalas. Ne dėl to, kad aš pats esu advokatas ir priklausau tam „luomui”, bet dėl to, kaip šis procesas buvo pateiktas visuomenei. Generalinio prokuroro žodžiais, ištartais spaudos konferencijos metu, pažeidimai buvo tokie sunkūs, kad visuomenė privalėjo apie tai žinoti. Bet man informacijos apie tyrimą sklaida priminė ne objektyvų visuomenės informavimą, o ikiteisminio tyrimo institucijų viešųjų ryšių akciją, nusistačiusią prieš įtariamuosius.

Norėčiau paliesti nekaltumo prezumpciją. Apie ją žino net mokiniai nuo mokyklos suolų laikų. Bet jos turinį kartais patogiai pamirštame net tokiose rezonansinėse bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja, kad asmuo laikomas nekaltu, kol j kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusius teismo nuosprendžiu (Konstitucijos 31(1) str.). Tai yra pamatinė žmogaus teisė, skirianti demokratinę visuomenę nuo totalitarinės, įtvirtinta ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (Konvencija) 6(2) str. Konvencija numato, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (ECHR) jurisprudencijoje išskiriami trys pagrindiniai nekaltumo prezumpcijos elementai: (1) teisėjai ir pareigūnai, vykdydami savo pareigas, negali pradėti nuo prielaidos, kad kaltinamasis ar įtariamasis padarė nusikaltimą; (2) prokuroras turi įrodinėjimo pareigą; (3) bet kuri abejonė turi būti aiškinama kaltinamojo ar įtariamojo naudai. Šiuo atveju, svarbus yra antrasis šios prezumpcijos elementas – išankstinis nusistatymas, kad įtariamasis padarė nusikaltimą.

Ir čia reikia žiūrėti ne į formalų, bet tikrą informacijos turinį (ECHR, Latvents v. Latvia, ¶ 126). Šią prezumpciją gali pažeisti ne tik teismas, bet ir kiti oficialūs pareigūnai (ECHR, Allenet de Ribemont v. France, ¶ 36; Daktaras v. Lithuania, ¶ 42; Betyo Petkov v. Bulgaria, ¶ 91). Nekaltumo prezumpcijos reikalavimas taikomas ir policijos pareigūnams (ECHR, Allenet de Ribemont v. France, ¶ 36), prokurorui (ECHR, Daktaras v. Lithuania, ¶ 42), kitiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams (ECHR, Khuzhin and Others v. Russia, ¶ 96), šalies prezidentui (ECHR, Peša v. Coratia, ¶ 149).

Svarbiausia, Konvencijos 6(2) str. draudžia viešų pareigūnų pareiškimus apie ikiteisminį tyrimą, kurie padrąsintų visuomenę manyti, kad įtariamasis yra kaltas (ECHR, Ismoilov and Others v. Russia, ¶ 161; Butkevičius v. Lithuania, ¶ 53). Nekaltumo prezumpcijos principas neužkerta kelio institucijoms pranešti visuomenei apie ikiteisminį tyrimą ir jo eigą, tačiau tokie pranešimai turi būti diskretiški ir gerbiantys nekaltumo prezumpciją (ECHR, Fatullayev v. Azerbaijan, ¶ 159; Allenet de Ribemont v. France, ¶ 38; Garycki v. Poland, ¶ 69). Prokuroro išankstinio nusistatymo pranešimai taip pat kelia klausimą dėl Konvencijos 6(2) str. pažeidimo, kai jie susiję su neigiamu įtariamųjų atžvilgiu ikiteisminio tyrimo proceso viešumu (ECHR, Turyev v. Russia, ¶ 21).

Priešiška įtariamųjų atžvilgiu vieša kampanija gali pažeisti nekaltumo prezumpcijos reikalavimus (ECHR, Akay v. Turkey; Craxi v. Italy (no.1), ¶ 98; Beggs v. the United Kingdom, ¶ 123;Ninn-Hansen v. Denmark; Anguelov v. Bulgaria).

Taip, kaip buvo išviešinta ikiteisminio tyrimo pradžia, įtariamų teisėjų, advokatų suėmimas, atvesdinimas su atrankiais į teismą, Generalinio prokuroro ir STT vadovo spaudos konferencija, pranešimai, straipsniai spaudoje, liudija, kad buvo bandoma supriešinti visuomenę ir siekiama išankstinio nusistatymo dėl įtariamųjų kaltumo ir nusikaltimų padarymo. Toks tendencingas ikiteisminio tyrimo duomenų viešinimas padarė dar didesnę žalą – dar labiau pakirto visuomenės pasitikėjimą teismais ir advokatūra. Tai yra aiškiai matyti iš skaitytojų komentarų internete.

Mes gyvename demokratinėje teisinėje valstybėje, kur nekaltumo prezumpcija yra įtvirtinta aukščiausiu lygiu. Todėl mes turime išmokti ne tik ją deklaruoti, bet ir jos laikytis ir gerbti. Tuo atveju, teisėjų ir advokatų korupcijos skandalas yra dar vienas pavyzdys to, kad mes neišlaikome nekaltumo prezumpcijos testo.

Albertas Šekštelo yra advokatų profesinės bendrijos „Motieka & Audzevičius“ vyriausiasis teisininkas

Back to top button