LAT: teismas, spręsdamas grupės ieškinio priėmimo klausimą, turėtų atsižvelgti į tai, kad smulkūs formalaus pobūdžio netikslumai gali būti pašalinami vėliau

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį dėl grupės ieškinio priėmimo ir kitų klausimų, susijusių su šiuo nauju Lietuvos civiliniam procesui institutu. LAT teisėjų kolegija nusprendė  panaikinti Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis bei grąžinti ieškovų grupės atstovės Investuotojų asociacijos ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Aptarta, kad nurodyti reikalavimai grupės ieškiniui lemia ir tai, kad, atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be CPK 135 straipsnyje ieškiniui nustatytų reikalavimų, grupės ieškinyje turi būti nurodyta: pirma, prašymas nagrinėti ieškinį pagal grupės ieškinio proceso taisykles; antra, pagrįsta, kodėl reikalavimus tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia nagrinėti pagal grupės ieškinio proceso taisykles; trečia, apibūdinta grupė, su kuria susijęs grupės ieškinys; ketvirta, nurodytos aplinkybės, kurios yra tapačios ar panašios visiems grupės nariams; penkta, pareikšti individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai (jeigu jie reiškiami) ir nurodytos aplinkybės, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus; šešta, nurodyti duomenys, pagrindžiantys grupės atstovo tinkamumą; septinta, nurodyta, ar buvo tinkamai laikytasi CPK 441(2) straipsnyje nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; aštunta, grupės atstovo ir grupės advokato parašai (CPK 441(3) straipsnio 3 dalis).

Kreipiantis į teismą remiantis grupės ieškinio institutu yra svarbūs kiekybės kriterijus (grupės narių skaičius) ir bendrumo požymis (grupės narius turėtų sieti tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi). Jau rengiant grupės ieškinio koncepciją buvo pripažinta, jog naudojantis grupės ieškinio institutu gali būti reiškiami įvairaus pobūdžio ieškiniai, taip pat ir grupės ieškiniai dėl piniginių reikalavimų priteisimo, kuriuo reiškiami reikalavimai priteisti padarytą žalą, taip pat kiti piniginiai reikalavimai. Jau tada buvo akcentuota, jog reiškiantys piniginius reikalavimus grupės nariai turėtų savo reikalavimus individualizuoti.

Įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Be to, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet, pavyzdžiui, parengiamojo teismo posėdžio metu. Be to, kad nagrinėjant grupės ieškinio bylą, su grupės narių individualiais turtiniais reikalavimais susiję smulkūs neaiškumai ar formalūs trūkumai atitinkamais atvejais, be kita ko, gali būti pašalinti po tarpinio sprendimo priėmimo nagrinėjant individualius reikalavimus, siekiant priimti individualų sprendimą.

Taigi teismas, spręsdamas grupės ieškinio  priėmimo klausimą, turėtų atsižvelgti į tai, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą. Kiekvienu atveju turi būti įvertintas neaiškumų, nustatytų neatitikimų pobūdis, jų kiekis, apimtis, reikšmė, taikomų priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams ir kitos reikšmingos aplinkybės. Be to, teismas, kuris nagrinėja grupės ieškinio priėmimo klausimą, turėtų konkrečiais, o ne abstrakčiais argumentais pagrįsti, kuo teismo reikalaujamos nurodyti su individualiais turtiniais reikalavimais susijusios aplinkybės galėtų būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus. Grupės ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas, be kita ko, turėtų įvertinti, kokios yra bendros visai grupei aplinkybės, kiek šių aplinkybių nustatymas gali būti reikšmingas ir sudaryti prielaidas įvertinti individualių turtinių reikalavimų pagrįstumą.