Teismai

LAT apie aplinkybes, į kurias baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti, spręsdamas dėl nukentėjusio nuo nusikaltimo asmens ieškinio atsisakymo priėmimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vasario 21 dieną priėmė nutartį dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinio ieškinio atsisakymą baudžiamojoje byloje, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nusikalstamomis veikomis padarytos 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų. Ieškovė nurodė, kad atsakovai nuteisti įsiteisėjusiais Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiais baudžiamosiose bylose, kuriose ji pripažinta nukentėjusiąja ir buvo pareiškusi iš viso 800 000 Lt (231 696,01 Eur) ieškinį savo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė baigiamųjų kalbų baudžiamosiose bylose metu nurodė, kad ieškinio atsisako, ir teismai šį atsisakymą priėmė. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmetė ieškovės argumentą, kad baudžiamosiose bylose civilinio ieškinio atsisakė žodžiu, bet ne raštu, ir pažymėjo, kad CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga duoti ieškovui pasirašyti atsisakymo formą. Be to, ieškovė baudžiamajame procese buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, todėl jai turėjo ir galėjo būti žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, tuo metu, kai atsisakė pareikšto civilinio ieškinio, ieškovė buvo pilnametė.

LAT teisėjų kolegija nusprendė panaikinti nutartis ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas pasisakė, kad teismas, kuriam pareiškiamas suinteresuoto asmens ieškinio atsisakymas, nepriklausomai nuo to, ar tai vyksta nagrinėjant civilinę ar baudžiamąją bylą, pirma, turi pareigą tinkamai išaiškinti įstatyme nustatytas tokio procesinio veiksmo teisines pasekmes ir, antra, gali priimti atsisakymą tik nesant abejonių, kad tai atitinka tikrąją asmens valią ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui.

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl nukentėjusio nuo nusikaltimo asmens ieškinio atsisakymo priėmimo, turi, be kita ko, įvertinti nusikaltimo, kuriuo padaryta žala, pobūdį, nukentėjusio asmens amžių, psichologinę būseną, neteisėtos įtakos jo apsisprendimui tikimybę ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, galinčias daryti įtaką asmens pareiškimui dėl ieškinio atsisakymo.

Teisėjų kolegijos pažymėjo, kad teismas turi pareigą pagal nacionalinę teisę užtikrinti, kad nukentėjusiajam nuo seksualinės prievartos būtų priteistas žalos atlyginimas. Tokios pareigos nevykdymas (netinkamas vykdymas) gali prisidėti prie EŽTK 3 straipsnio (nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas) procesinio aspekto, iš esmės įpareigojančio valstybę vykdyti veiksmingą baudžiamąjį procesą dėl tokios prievartos, pažeidimo nustatymo (su atitinkamais pakeitimais EŽTT 2017 m. spalio 3 d. sprendimas byloje D. M. D. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 23022/13).

Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo veiksmai priimant nukentėjusiosios ieškinio atsisakymą neatitiko aptartų įstatymų reikalavimų bei EŽTT jurisprudencijos principinių nuostatų. Pirma, teismas tinkamai neišaiškino nukentėjusiajai ieškinio atsisakymo teisinių pasekmių, neįsitikino, kad nukentėjusioji jas supranta; antra, teismas priėmė ieškinio atsisakymą tinkamai neišsiaiškinęs tikrųjų tokio jos pareiškimo priežasčių, neįvertinęs nukentėjusiajai įvykdyto nusikaltimo pobūdžio, jos amžiaus, situacijos, kurioje ji pareiškė atsisakanti ieškinio, ir kt. reikšmingų aplinkybių. Taigi nepaneigta abejonė, kad ieškovė ieškinio atsisakė nesuprasdama tokio veiksmo padarinių ir ne laisvai apsisprendusi, o dėl savo psichologinės būsenos po nusikaltimo ir teismo posėdžio metu bei teisiamųjų aplinkos poveikio.

Įstatyme įtvirtintas draudimas atsisakius ieškinio vėl kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu yra skirtas, be kita ko, teisinio tikrumo bei atsakovų teisėtų lūkesčių nebūti pakartotinai patrauktiems į teismą apsaugai. Įvertinusi baudžiamųjų bylų aplinkybes, be kita ko, tai, kad žala ieškovei padaryta sunkiu seksualiniu grupės bendrininkų nusikaltimu, atsižvelgdama į ieškinio atsisakymo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu aplinkybes, į tai, kad nėra teismo sprendimo, kuriuo nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo klausimas išspręstas iš esmės, teisėjų kolegija konstatavo, kad prioritetas turi būti teikiamas ieškovės teisės į teismą gynimui, o ne atsakovų lūkesčiui nemokėti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Raktažodžiai
Close
Close