Komentarai

R. Griguolaitė. VAAT atsisakė būti Konkurencijos tarybos įrankiu liberalizuojant notarinių paslaugų rinką

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) panaikino Konkurencijos tarybos nutarimą dėl notarų atlyginimo dydžių apskaičiavimo mechanizmo atitikties Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktams. Teismas tarp savo argumentų nurodė, kad Taryba nuolat pasisako už notarinių paslaugų rinkos liberalizavimą ir pažeidimo tyrimą atliko, lyg notarinių paslaugų rinka jau būtų liberalizuota. Tačiau dabartinio „pakankamai griežto notarinių paslaugų rinkos teisinio reguliavimo kontekste“ teismas tokį tyrimą vertina kaip „pernelyg toliaregišką“.

Praeitą pavasarį Taryba už draudžiamą susitarimą Notarų rūmams skyrė 88 440 eurų baudą bei nuo 100 iki 20 800 eurų baudas dar aštuoniems prezidiumo nariams. 2018 m. balandžio 26 d. nutarimu nustatyta, kad notarų atlyginimo dydžių apskaičiavimo tvarka, tvirtinant hipotekos, mainų ir servituto sandorius, apribojo konkurenciją notarinių paslaugų rinkoje ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 str. ir Sutarties dėl ES veikimo 101 str.

Bauda Notarų rūmams nebuvo vienintelis Tarybos veiksmas siekiant atkreipti dėmesį į notarinių paslaugų rinką. Tirdama notarinių atlyginimų dydžio apskaičiavimo tvarką, Taryba taip pat ragino Vyriausybę inicijuoti Notariato įstatymo pataisas. Taryba siekia panaikinti prievolę suderinti užmokesčio už notarinius veiksmus dydį su Notarų rūmais.

Be to, šis tyrimas paskatino pradėti ir kitą tyrimą dėl Teisingumo ministro įsakymo, kuriuo nustatomi fiksuoti ir minimalūs notarų atlyginimo įkainiai. Taryba tiria, ar toks įkainių nustatymas nesudarė sąlygų riboti konkurenciją. Tarybos nuomone, įkainių nustatymas notarams neleidžia konkuruoti dėl klientų siūlant pigesnes paslaugas. Taigi iš esmės abiem tyrimais ir Vyriausybės raginimu keisti Notariato įstatymą Taryba siekia notarinių paslaugų rinkos liberalizavimo.

Šiuo metu notarų veikla ir paslaugos yra aiškiai reglamentuotos. Lietuvoje iš viso dirba 252 notarai. Jų skaičių, taip pat buveinę bei veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. Į pareigas jie skiriami taip pat teisingumo ministro viešojo konkurso būdu. Notaro įkainiai, t. y. atlyginimo dydis, irgi yra teisingumo ministro rankose. Notariato įstatymas aiškiai nurodo, kad notaro biuras nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant komercinę ūkinę veiklą, subjektas. Be to, nustatoma, kad kiekvienas notaras turi būti Notarų rūmų narys, o Notarų rūmų uždaviniai ir funkcijos yra aiškiai apibrėžti. Akivaizdu, kad notarinių paslaugų rinka Lietuvoje nėra paremta konkurencijos principais. Priešingai, toks reguliavimas rodo, kad valstybė nesiekia notarų tarpusavio konkuravimo.

Todėl neturėtų stebinti, kad VAAT nusprendė, jog tiesmukas Konkurencijos įstatymo taikymas tokioje rinkoje nėra galimas. Nei Notarų rūmai, nei notarai neturi didelės diskrecijos spręsti dėl savo paslaugų teikimo. Kaip nurodė VAAT, Notarų rūmai veikė pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją, o prezidiumo nariai vykdė įstatymo jiems priskirtas funkcijas. Todėl teismas pabrėžė, kad notarų traktavimas ūkio subjektais pagal Konkurencijos įstatymą yra ydingas.

Konkurencijos tarybos bandymas atkreipti dėmesį į reguliuojamas rinkas ir atverti jas konkurencijai, t. y. liberalizuoti, nėra naujovė konkurencijos priežiūros institucijų veikloje. Europos Komisija taikydama konkurencijos teisę išjudino telekomunikacijų, energetikos, geležinkelių sektorius, kuriuose paslaugas tradiciškai teikė valstybės subjektai ir kuriuose veikė griežtas reguliavimas.

Tačiau VAAT pozicija primena, kad yra skirtumas tarp liberalizuotos rinkos ir reguliuojamos rinkos. Konkurencijos taisyklės taikomos tiems ūkio subjektams, kurie veikia rinkos sąlygomis. Reguliuojamose rinkose konkurencijos taisyklių taikymas yra ribotas.

Taip pat VAAT sprendimas labai aiškiai parodo, kad ne teismai ir ne konkurencijos priežiūros institucija kuria ir nusprendžia, kokia turėtų būti valstybės politika ir teisė viename ar kitame sektoriuje. Taryba, kaip konkurencijos priežiūros institucija, gali ir turi inicijuoti reguliavimo, ribojančio konkurenciją, pakeitimus. Tačiau, pirmiausia, tai turi būti nukreipta į dialogą su valstybės institucijomis, nustatančiomis reguliavimą, t. y. Vyriausybę, ministerijas, Seimą. O reformas viename ar kitame sektoriuje Taryba turėtų daryti su įstatymų leidėju, o ne bausdama subjektus, vykdančius jiems teisės aktais priskirtas pareigas.

Nepaisant to, Tarybos pradėtas tyrimas dėl Teisingumo ministerijos įsakymo, nustatančio įkainius notarinėms paslaugoms, gali turėti ir kitą baigtį. Notarų veiklos ir apmokėjimo reguliavimas yra Teisingumo ministerijai priskirta funkcija. Todėl nustačius, kad įsakymas riboja konkurenciją, ji, priešingai nei Notarų rūmai ir jų nariai, tik vykdantys teisės aktų reikalavimus, turi kompetenciją keisti reguliavimą. Tad esant politinei valiai, ji galėtų inicijuoti notarinių paslaugų teikimo reformą.

Rita Griguolaitė yra advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ vyr. teisininkė

Raktažodžiai
Close
Close